2018-07-11

Jaunimo migracija – kelionė į vieną pusę ar į abi? Analizių rezultatai

Jaunimo migracija – kelionė į vieną pusę ar į abi? Analizių rezultatai pagrindinė nuotrauka

Šaltinis: Lietuvos žinios

Iš sparčiai senstančios Lietuvos kasmet išvyksta maždaug 2,6 – 5,5 proc. visų jaunų žmonių. Tarp sugrįžtančiųjų jaunimo dalis mažėja. Todėl labai svarbu, pasak Politikos tyrimų ir analizės instituto tyrėjos Lauros Bačinskienės, aiškiai nustatyti, kaip ir kokį jaunimą galime išlaikyti arba pritraukti gyventi Lietuvoje.

Praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“ L. Bačinskienė skaitė pranešimą „Jaunimo migracija. Kelionė į vieną pusę ar į abi?“ Politikos tyrimų ir analizės institute atliktas tyrimas dviem aspektais: nagrinėtos priemonės užsienyje gyvenantiems jauniems žmonėms susigrąžinti ir per konkretų Klaipėdos miesto atvejį aiškintasi, ką reikėtų daryti, kad jauni žmonės norėtų gyventi ir kituose Lietuvos miestuose, miesteliuose – ne tik Vilniuje ar Kaune – didžiausiuose šalies traukos centruose.

Analizės atliktos įgyvendinant projektą „Baltic youth research(ers) up – graded: long term impact on youth field“, kuris finansuotas ES programos „Erasmus+“ jaunimo srities lėšomis.

Kas stumia ir traukia?

Klaipėdos atvejo tyrimu siekta identifikuoti aiškesnes tikslines jaunų žmonių grupes, į kurias būtų galima orientuoti atitinkamas priemones ir paskatinti likti arba pritraukti atvykti iš kitų miestų. Tokių pasiteisinusių pavyzdžių planuojant miesto plėtrą, kai atsižvelgiama į jaunų žmonių poreikius, yra kitų šalių uostamiesčiuose. Tyrimo duomenimis, apie 70 proc. mokinių teigė, kad galėtų laisvai išvykti ir niekas nesulaikytų. Apie 78 proc. studentų taip pat nematė jokių problemų išvykti. O lengviausia emigruoti atrodė tiems, kurie jau turi įgiję kokią nors profesiją. Taip pareiškė net 89 proc. apklaustųjų. Pagrindinės priežastys, kodėl jaunuoliai išvyksta iš savo gimtojo miesto – nori studijuoti, įgyti norimą profesiją, jau yra susiradę norimą darbą arba žino, kad kitoje vietoje susiras jį gerokai greičiau. Traukia geresnės gyvenimo sąlygos, noras išmėginti ką nors nauja ir siekis įsitvirtinti ten, kur daugiau perspektyvų jaunam žmogui. Taip pat analizuota, kaip migracijos stūmos ir traukos veiksniai pasiskirsto pagal skirtingas jaunimo grupes: moksleivių, studentų ir profesiją įgijusių profesinių ar aukštųjų mokyklų absolventų. Pavyzdžiui, moksleiviai nori pabėgti nuo šeimos, susikurti savo socialinius ryšius. Jiems taip pat labai svarbi asmenybės identifikacija, rasti, ką nori daryti gyvenime. Moksleiviams ir studentams svarbiausia, kad būtų nemokama studijų vieta. Mokslus baigiančius studentus labiau traukia konkretus gero darbo pasiūlymas, o profesiją jau įgijusius absolventus – galimybė greitai susirasti darbą. Pasak tyrėjos, jaunam žmogui būdingas bruožas – viską išbandyti ir pasižiūrėti – patinka ar nepatinka. Nėra labai didelio susisaistymo su konkrečiu darbu. Jei vieną praranda, stengiasi kuo greičiau susirasti kitą. Kuo didesnė darbo rinka ir daugiau galimybių, tuo išvykimas tampa patrauklesnis. 

Skatinant vidinę migraciją

„Galime orientuotis į emigracijoje esančių žmonių susigrąžinimą kurdami čia geras sąlygas. Tačiau turime skatinti ir vidinę migraciją“, – pabrėžė L. Bačinskienė. Pavyzdžiui, jaunuoliams, kurie tiki, jog išvykus iš savo gimtosios vietos kitur yra daugiau galimybių realizuoti save, geresnis, patrauklesnis gali būti gyvenimas ir kitame, didesniame Lietuvos mieste ar miestelyje. Profesinėse ar aukštosiose mokyklose profesiją įgijusius absolventus, linkusius lengvai pakeisti gyvenamąją vietą, galima pamėginti skatinti migruoti pačioje Lietuvoje per būstą, gyvenamąją aplinką, didesnes galimybes greitai susirasti gerą darbą. Viena tikslinė grupė, į kurią reikėtų orientuoti priemones, pasak tyrėjos, būtų studentai, kurie nori, baigę studijas, įsitvirtinti tame mieste, kuriame mokėsi. Pavyzdžiui, dauguma Klaipėdoje studijuojančių jaunuolių sakė, kad nori ir po studijų ten likti gyventi. Kita tikslinė grupė – moksleiviai, kurie dar neturi tvirtų nuostatų, ką veiks ateityje, – nežino savo įsidarbinimo galimybių, nėra nusprendę, kurioje srityje sieks profesinės savirealizacijos. Tačiau miestas ar miestelis turi turėti ką jauniems žmonėms pasiūlyti.


Plačiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/kokia-zinia-siunciame-emigruojanciam-jaunimui/268072

© Lietuvos žinios

Taip pat kviečiame detaliau susipažinti su analizėmis: