KA2 - Bendradarbiavimas inovacijų ir dalijimosi gerąja patirtimi tikslais

Pagal šį pagrindinį veiksmą remiama:

  • tarptautiniai strateginės partnerystės projektai, kuriais siekiama kurti vienai ar daugiau švietimo, mokymo ir jaunimo sričių skirtas iniciatyvas ir skatinti inovacijas, keitimąsi patirtimi ir žiniomis tarp įvairių rūšių organizacijų, veikiančių švietimo, mokymo ir jaunimo arba kitose susijusiose srityse. Remiama ir tam tikra mobilumo veikla, jeigu ji padeda siekti projekto tikslų;
  • mokslo ir studijų institucijų ir įmonių žinių sąjungos projektai, kuriais siekiama skatinti inovacijas, verslumą, kūrybingumą, didinti galimybes įsidarbinti, skatinti keitimąsi žiniomis ir (arba) daugiadisciplinį mokymą(si);
  • sektorių įgūdžių sąjungų projektai, pagal kuriuos remiamas bendrų profesinio mokymo programų, programų ir mokymo bei rengimo metodikų rengimas remiantis duomenimis apie konkrečiame ekonomikos sektoriuje vyraujančias tendencijas ir dirbti vienoje ar daugiau profesinių sričių reikalingus įgūdžius, ir jų įgyvendinimas;
  • gebėjimų stiprinimo projektai, kuriais stiprinamas bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis aukštojo mokslo ir jaunimo srityse. Gebėjimų stiprinimo projektais siekiama remti modernizaciją ir internacionalizaciją įgyvendinančias organizacijas, institucijas ir sistemas. Tam tikrose reikalavimus atitinkančiose šalyse partnerėse remiama ir mobilumo veikla, jeigu ji padeda siekti projekto tikslų;
  • IT rėmimo platformos, kaip antai eTwinning, Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma (EPALE) ir Europos jaunimo portalas, siūlančios virtualią bendradarbiavimo erdvę, galimybių ir praktikos bendruomenių duomenų bazes ir kitas internetines paslaugas, skirtas bendrųjų dalykų ir specialybės dalykų mokytojams, praktikuojantiems mokyklinio ugdymo ir suaugusiųjų švietimo specialistams, taip pat jaunimui, savanoriams ir su jaunimu dirbantiems asmenims visoje Europoje ir už jos ribų.

Pagal šį pagrindinį veiksmą remiamais veiksmais dalyvaujančiosioms organizacijoms, politikos sistemoms, pagal kurias tie veiksmai yra rengiami, taip pat asmenims, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantiems organizuojamoje veikloje, turėtų būti padarytas teigiamas ir ilgalaikis poveikis.

Pagal šį pagrindinį veiksmą organizacijų, vietos, regiono, nacionaliniu ar Europos lygmeniu turėtų būti kuriama, perduodama ir (arba) įgyvendinama novatoriška praktika. Numatoma, kad įgyvendinant pagal šį pagrindinį veiksmą remiamus projektus bus pasiekti tokie dalyvaujančiųjų organizacijų rezultatai:

  • novatoriški darbo su tikslinėmis grupėmis metodai, pvz., teikiant patrauklesnes švietimo ir mokymo programas, atitinkančias asmenų poreikius ir lūkesčius, taikant dalyvavimu pagrįstus metodus ir IRT pagrįstas metodikas, naujus arba patobulintus kompetencijos pripažinimo ir patvirtinimo procesus, užtikrinant didesnį vietos bendruomenėms naudingos veiklos veiksmingumą, taikant naują ar patobulintą rūpinimosi palankių sąlygų neturinčių grupių poreikiais praktiką ir sprendžiant su socialine, kalbine ir kultūrine įvairove susijusius klausimus, pasinaudojant galimybe pelnyti Europos kalbų ženklą už kalbų mokymo(si) kompetenciją, nauji būdai geografiniams ir socialiniams bei ekonominiams mokymosi rezultatų skirtumams mažinti, nauji būdai aktyviau remti konkurencingumą ir užimtumą, visų pirma regionų ir vietos lygmenimis;
  • šiuolaikiškesnė, dinamiškesnė, labiau įpareigojanti ir profesionalesnė aplinka organizacijos viduje: pasirengimas integruoti gerąją patirtį ir naujus metodus į kasdienę veiklą, atvirumas sąveikai su organizacijomis, veikiančiomis kitose srityse arba kituose socialiniuose ir (arba) ekonominiuose sektoriuose, strateginis darbuotojų profesinio tobulėjimo planavimas atsižvelgiant į jų asmeninius poreikius ir organizacijos tikslus;
  • didesnis pajėgumas ir profesionalumas veikti ES ir (arba) tarptautiniu lygmeniu: geresnė valdymo kompetencija ir tarptautiškumo strategija, sustiprintas bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių, kitų švietimo, mokymo ir jaunimo sričių ir (arba) kitų socialinių ir (arba) ekonominių sektorių, didesnis finansinių išteklių (kitokių nei ES lėšų) paskirstymas ES ir (arba) tarptautiniams projektams švietimo, mokymo ir jaunimo srityje organizuoti, geresnė ES ir (arba) tarptautinių projektų parengimo, įgyvendinimo, stebėjimo ir tolesnės susijusios veiklos kokybė.

Pagal šį pagrindinį veiksmą finansuojami projektai taip pat turėtų daryti teigiamą poveikį veikloje tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantiems asmenims, kaip antai:

  • labiau išugdytas iniciatyvumo ir verslumo jausmas;
  • geresnės užsienio kalbos (-ų) žinios;
  • aukštesnis skaitmeninio raštingumo lygis;
  • geresnis socialinės, kalbinės ir kultūrinės įvairovės supratimas ir didesnis jautrumas;
  • geresni įgūdžiai, reikalingi norint įsidarbinti ir kurti naują verslą (įskaitant socialinio verslumo įgūdžius);
  • aktyvesnis dalyvavimas visuomenėje;
  • labiau teigiamas požiūris į Europos projektą ir ES vertybes;
  • geresnis įgūdžių ir kvalifikacijų Europoje ir už jos ribų supratimas ir pripažinimas;
  • geresnė kompetencija, susijusi su asmeniniu profesiniu profiliu (dėstymo, mokymo, darbo su jaunimu ir t. t.);
  • aiškesnis švietimo, mokymo ar jaunimo sričių praktikos, politikos ir sistemų įvairiose šalyse supratimas;
  • didesnis formaliojo švietimo, neformaliojo ugdymo, profesinio mokymo, kitų formų mokymosi ir darbo rinkos tarpusavio sąsajų supratimas;
  • didesnės profesinio tobulėjimo galimybės;
  • didesnė motyvacija ir pasitenkinimas kasdieniame darbe.

Sistemos lygmeniu jie turėtų skatinti modernizuoti švietimo, mokymo ir jaunimo sistemas ir sustiprinti jų atsaką į pagrindinius nūdienos pasaulio iššūkius (užimtumas, ekonominis stabilumas ir augimas, taip pat aktyvus dalyvavimas demokratiniame gyvenime). Taigi numatoma, kad šio pagrindinio veiksmo poveikis bus toks:

  • geresnė švietimo ir mokymo bei darbo su jaunimu Europoje ir už jos ribų kokybė: aukštesnio lygio meistriškumo ir patrauklumo derinimas su didesnėmis galimybėmis visiems, įskaitant tuos, kurie neturi palankių sąlygų;
  • geresnis švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų suderinimas su darbo rinkos poreikiais ir jos siūlomomis galimybėmis, glaudesni ryšiai su verslu ir bendruomene;
  • geresnis pagrindinių ir universaliųjų įgūdžių, visų pirma verslumo, kalbų žinių ir skaitmeninio raštingumo, teikimas ir vertinimas;
  • didesnė įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų sąveika ir sąsajos nacionaliniu lygmeniu, geresnės galimybės iš vienos sistemos pereiti į kitą geriau naudojant Europos orientacines kompetencijos ir kvalifikacijos pripažinimo, patvirtinimo ir skaidrumo užtikrinimo priemones;
  • aktyvesnis mokymosi rezultatų naudojimas apibūdinant ir apibrėžiant kvalifikacijas, kvalifikacijų dalis ir mokymo programas siekiant paremti mokymą(si) ir atliekant vertinimą;
  • naujas ir glaudesnis tarpregioninis ir tarpvalstybinis valdžios institucijų bendradarbiavimas švietimo, mokymo ir jaunimo srityse;
  • labiau strateginis ir integruotas IRT ir atvirųjų švietimo išteklių (AŠI) naudojimas švietimo, mokymo ir jaunimo sistemose;
  • didesnė motyvacija mokytis kalbų taikant naujoviškus mokymo metodus ir geresnės sąsajos su praktiniu darbo rinkos reikalaujamų kalbos (-ų) įgūdžių naudojimu;
  • sustiprinta praktikos, mokslinių tyrimų ir politikos sąveika kiekvienoje sistemoje.