2018-01-11

„Erasmus+“ programos dalyvė Ieva: Birmingham City universitetas „įgalus“ priimti neįgaliuosius

„Erasmus+“ programos dalyvė Ieva: Birmingham City universitetas „įgalus“ priimti neįgaliuosius pagrindinė nuotrauka

Esu Ieva, trečio kurso sociologijos studijų studentė Vilniaus universitete. Šį rudens semestrą patekau su „Erasmus+“ programa į Birmingham City universitetą Didžiojoje Britanijoje. Prieš pildydama paraišką jaučiau nerimą, kadangi turiu sunkesnę nei vidutinę fizinę negalią, su kuria ne taip jau paprasta ir gyventi. Nors vežimėliu nesinaudoju, tačiau mano būklė reikalauja nuolatinės fizinės asmens priežiūros bei palydos.

Prieš pildydama prašymą studijų mainams, ieškojau kuo daugiau informacijos apie universiteto „įgalumą“ priimti neįgaliuosius. Galiausiai pasirinkau Birmingham City universitetą, kadangi jie siūlė visokeriopą pagalbą įvairių negalių turintiems studentams bei darbuotojams.

 

Visiškai nesigailiu, jog atvykau studijuoti į Didžiąją Britaniją. Dar prieš man atvykus, universiteto darbuotojai teiravosi, kaip galėtų man pagelbėti, kadangi yra atskiras padalinys neįgaliųjų konsultavimui. Taip pat jie netgi gali suteikti lydinčiojo arba asistento pagalbą įvairias negalias turintiems studentams. Dėstytojai bei studentai yra be galo rūpestingi bei supratingi visais klausimais. Atrodo, jog atsižvelgiama į kiekvieno neįgaliojo individualius poreikius. Didelis dėmesys skiriamas studentams turintiems dėmesio sutrikimų ar disleksiją. Teigdama apie universiteto atsižvelgimą į individualius poreikius, turiu omeny tai, jog pagal negalią yra galimybė turėti ilgesnę sesiją, t. y. atsiskaityti egzaminus kiek vėliau, yra galimybė keisti egzaminų formatą, taip pat, grupiniai pristatymai gali vykti individualiai su dėstytoju, jei asmuo turi mediciniškai patvirtintą publikos nerimo jausmą.

Kalbant apie infrastruktūrą, net nekyla klausimų ar viena, ar kita vieta yra nepritaikyta. Visos paradinės ar pagrindinės durys yra elektroninės, kad visi lengviau „įriedėtų“ į pastatą. Neregių ar silpnaregių poreikiams, liftai pritaikyti pasitelkiant garso įrangą. Visos patalpos bei auditorijos yra lengvai pasiekiamos / privažiuojamos, kaip ir neįgaliesiems pritaikyti tualetai. Negaliu kalbėti už įvairių sutrikimų turinčius asmenis, tačiau pagal bendrą patirtį, kurią čia kaupiu, galiu drąsiai teigti, jog universitetas tikrai draugiškas tiek neįgaliems dėstytojams, tiek studentams.

Beje, prieš atvykdama teiravausi neįgaliųjų reikalų komandos, kur galėčiau apsigyventi ir jie man bei mano asistentui pasiūlė gyventi bendrabutyje, kuris yra turbūt mažiau nei 200 metrų iki mano fakulteto, todėl keliauti autobusais neprireikė. Tačiau kilo kita problema, kadangi centre įrengti universiteto bendrabučiai yra patys brangiausi, teko prašyti Švietimo mainų paramos fondo pagalbos, norint ten išgyventi pasiimant kartu į pagalbą asistentą. Noriu priminti, nors neįgaliajam, planuojančiam vykti studijuoti į užsienį, gali pasirodyti tikrai nelengva apskaičiuoti prašomos paramos dydį, tačiau, viskas tikrai įmanoma ir svarbiausia – tikrai verta. Esu labai dėkinga Švietimo mainų paramos fondui dėl to, kad gyvenu pilnai pritaikytame neįgaliesiems bendrabutyje, kuriame nereikia patirti jokių buitinių ar kasdienių iššūkių.

Dėl studijų kokybės įvairioms studijų programoms labai daug pakomentuoti negaliu, nebent apie kriminologijos, sociologijos bei psichologijos studijas, kurios tikrai turi ganėtinai aukštą lygį. Dėstytojai čia, kaip ir Vilniaus universitete, dirba labai kruopščiai ir rūpestingai, yra savo dalykų profesionalai, skatinantys kritinį mąstymą. Studijų formatas ganėtinai panašus – seminarai savaitiniai seminarai bei paskaitos, tačiau paskaitų trukmė šiek tiek trumpesnė, o ir pačių bakalauro studijų trukmė yra trys metai. Galiu pasidžiaugti turėdama galimybę studijuoti tokius kursus, su kuriais dar nesu susidūrusi Vilniaus universitete.

Vienu ar kitu atveju, turint negalią, vykti su „Erasmus+“ mainų programa tikrai verta. Svarbiausia, prieš priimant šį sprendimą, reikėtų pasidomėti apie dominančio universiteto galimybes priimti žmogų su viena ar kita negalia, svarbu išsiaiškinti apie gyvenamąją vietą, kuri būtų pritaikyta, pasidomėti apie galimybę gauti papildomą finansavimą, jei tik jis būtinas asmeniniams poreikiams. Reikia tiesiog išdrįsti išeiti iš komforto zonos patirti naujų įspūdžių.