2018-12-11

Kalba ir technologijos padeda gyventi įdomiau

Kalba ir technologijos padeda gyventi įdomiau pagrindinė nuotrauka

Į antrą pusę perkopė ir sėkmingai vyksta Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos strateginių partnerysčių projekto „Mokymasis, išmaniosios technologijos ir kūrybiškumas“ veiklos.

Projekto partneriai iš Ignalinos, Prachaticės (Čekija) ir Ostfoldo (Norvegija) bibliotekų, Trečiojo amžiaus universiteto (Ignalina), senjorų pilietinės organizacijos (Prachaticė) ir mokslo centro INSPIRIA (Sarpsborgas) ne tik organizuoja  projekto mokymo veiklas, bet ir siekia efektyvaus apsikeitimo mokymo bei mokymosi metodais tarp šalių, bendradarbiauja, kuriant bendrą e. knygą.

Pirmiesiems mokymo metams pasibaigus, partneriai surengė tarptautinius mokymus, kurie suteikė galimybę susipažinti su partnerių patirtimi, išmokti metodų, juos išbandyti, pasirinkti geriausius ir juos pritaikyti savo šalyje. Mokymasis kartu su partneriais iš skirtingo lygio ekonominių, kalbinių ir kompiuterinio raštingumo šalių buvo ir iššūkis, ir puiki galimybė susipažinti su kasdienių problemų sprendimo pavyzdžiais pasinaudojant anglų kalba ir informacinėmis technologijomis.

Prieš prasidedant antriesiems mokymo metams, partneriai atnaujino savo mokymo metodus bei programas, papildydami jas tarptautinių mokymų patirtimi. Viešėdami Ignalinoje, Čekijos senjorai dalyvavo viktorinoje, kuri vyko naudojant programėlę „Kahoot“. Šis mokymosi metodas jiems padarė įspūdį, todėl, naujiems mokymosi metams prasidedant, jie įsigijo planšetinius kompiuterius ir panaudos IT bei anglų kalbos užsiėmimuose. Be „Kahoot“ viktorinų, planšetinius kompiuterius naudos mokydamiesi fotografuoti, filmuoti, ruošti medžiagą bendrai projekto e. knygai.

Projekto dalyvius ypač sužavėjo partnerių iš Norvegijos veiklų inovatyvumas. Viena iš tokių veiklų – apyrankių „Fitbit“ naudojimas siekiant sveikiau gyventi. Per „Facebook“ grupę ar programą „Skype“ norvegų senjorai kviečia savo draugus ar kolegas iššūkiams, nes kartu pasiekti užsibrėžtų tikslų yra žymiai lengviau. Lietuvių projekto dalyviai itin susidomėję klausėsi Norvegijos senjorų pasakojimų apie sėkmingą šio mokymosi metodo taikymą ir nusprendė patys jį išbandyti. Įsigiję išmaniąsias apyrankes ir išmokę jomis naudotis, socialiniuose tinkluose arba per „Skype“ jie angliškai dalinsis sveiko gyvenimo pasiekimais.

Viešint Čekijoje, Prachaticės mieste, visus sudomino metodas efektyvesniam kalbos mokymuisi „suggestopedia“. Norėdami sumažinti psichologines kliūtis ir įveikti baimę mokantis anglų kalbos, partneriai iš Čekijos naudoja dainavimą ir žodžių žaidimus. Šis metodas taip pat padeda tobulinti tartį, daug kartų dainose ar žaidimuose kartojant tuos pačius žodžius galima išmokti ne tik naujų žodžių, bet ir gramatikos taisyklių. Be to, ši metodika – visai maloni! Ignaliniečiai taip pat taikys šį metodą antraisiais mokymo metais, lietuviškas liaudies dainas vers į anglų kalbą.

Vertinant projekto sėkmę, jau atlikti du monitoringai: pirmasis trečią projektinės veiklos mėnesį, o antrasis – tryliktą mėnesį. Abu monitoringai atlikti prasidedant mokslo metams.

Projekto monitoringas atliekamas 2 kryptimis:

  1. Kokybinių ir kiekybinių pokyčių fiksavimui – poveikio vertinimui – sudarytas klausimynas apie IT bei anglų kalbos naudojimą sprendžiant kasdienes problemas.
  2. Anglų kalbos bei IT žinių testai.

 

Vertinant kompetencijas, dalyviai abu kartus pildė tą patį klausimyną apie esamą situaciją, naudojant IT technologijas kasdienėje veikloje bei atliko anglų kalbos bei IT žinių testus.

Projekto dalyviai pirmosios apklausos metu savo kompiuterinio raštingumo lygį įvertino: „žemas“ – 31 proc., 69 proc. – „vidutinis“. Aukštu savo kompiuterinio raštingumo lygio neįvardino nė vienas asmuo. Antrosios apklausos metu dalyvių nuomonė apie savo žinių lygį pagerėjo: 28 proc. savo lygį įvertino „žemas“, 60 proc. – „vidutinis“ ir 12 proc. – „aukštas“.

Nagrinėjant mokymų metu įgytų žinių panaudojimą kasdieniame gyvenime, galime pastebėti, kad daugelyje apklausoje minėtų gyvenimiškų situacijų projekto dalyviai tapo aktyvesni. Per metus padaugėjo apklaustųjų, kurie žiūri televizijos laidas internete, naudojasi el. bankininkyste ir parašu, registruojasi pas gydytoją internetu. Pvz., Čekijos dalyviai teigia, jog projekto veiklų pradžioje to nebuvo daręs nė vienas, o antrosios apklausos metu pas gydytoją buvo registravęsi 4 asmenys. Taip pat dalyviai drąsiau ėmė įsigyti prekes internete, atsiskaityti už namų ūkio paslaugas.

Jeigu pirmajame apklausos etape 81 proc. dalyvių galėjo susirasti reikiamą informaciją internete, antrojoje apklausoje jau 94 proc. teigė galintys tai daryti.