2017-03-14

Lietuvoje kuriama mokymo programa įmonių meistrams, mokantiems pameistrius jų darbo vietoje

Lietuvoje kuriama mokymo programa įmonių meistrams, mokantiems pameistrius jų darbo vietoje pagrindinė nuotrauka

Lietuvoje vis daugiau girdima apie pameistrystę. Pameistrystė Lietuvos teisės aktuose apibrėžta kaip dirbančių asmenų mokymasis savo darbo vietoje, kurį gali papildyti mokymasis mokymo įstaigoje, dažniausiai siekiant įgyti valstybės pripažintą kvalifikaciją. Kitose Europos šalyse yra ir kitokių pameistrystės supratimų, pavyzdžiui, pameistryste vadinama bet kokios trukmės mokomoji praktika įmonėje ar organizacijoje, kurią gali atlikti mokymo įstaigoje besimokantis asmuo, nežiūrint į tai, ar jis įdarbintas ar neįdarbintas toje įmonėje. Lietuvos atveju, pameistrė ar pameistrys turi būti įdarbinti, gauti atlygį pagal darbo sutartį, ir mokytis savo darbo vietoje, kuri plačiau suprantama kaip bet kuri darbo vieta toje įmonėje. Mokytis darbo vietoje padeda įmonės meistrai. Dalis darbo užskaitoma kaip mokymasis. Toks mokymasis labai parankus žmonėms, nes jie turi galimybę dirbdami įgyti kvalifikaciją, bei darbdavėms įmonėms, nes pameistrė ar pameistrys pilnai atitinka įmonės poreikius.

Lietuvos pameistrystės vienas iš svarbiausių bruožų yra tas, kad mokymasis darbo vietoje užima 70-80 proc. viso mokymo – tai nėra trumpalaikė praktika. Tad nuo meistrių ir meistrų priklauso didelė dalis mokymo kokybės. Meistrai, šalia savo tiesioginės veiklos kaip įmonės darbuotojai, tampa dar ir praktinių įgūdžių mokytojais, o tam reikia turėti žinių apie mokymo metodikas, mokėti aiškiai pademonstruoti gerų darbo procesus, užmegzti paskatinantį bendravimą.

Šiuo metu Lietuvoje kvalifikacijos kėlimas įmonių meistrams nėra privalomas. Įmonės, suvokdamos savo atsakomybę rengiant savo pačių darbuotojus, vis dažniau išreiškia norą kelti meistrų mokymo kokybę. Tačiau Lietuvoje tinkamų įmonėms šių kursų pasiūlos beveik nėra.

Atsiliepiant į įmonių poreikius, bei prisidedant prie Lietuvos valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos įgyvendinimo, kurioje numatoma plėtoti mokymosi visą gyvenimą ir darbo patirties  integralumą,   ypač   per   praktikas, stažuotes, profesinį  mokymą, diegiant pameistrystės formą, VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras kartu su partneriais pradėjo vykdyti programos „Erasmus+“ strateginių partnerysčių projektą „Pameistrystės vystymas: įmonių meistrų mokymas ir pameistrystės populiarinimas“.

Projekto tikslas – vystyti pameistrystę Pabaltijo šalyse. Siekiama padidinti pameistrystės mokymo kokybę, populiarinti pameistrystės sampratą. Pagrindinė projekto užduotis – sukurti įmonių meistrių ir meistrų mokymo programą.

Norint sužinoti įmonių poreikius tokiai mokymo programai, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2015 metų rudenį buvo apklaustos 94 įmonės iš įvairių verslo ir gamybos sektorių. 16 proc. įmonių pripažino, kad joms nuolat trūksta darbo jėgos, 58 proc. pažymėjo, kad joms dažnai trūksta darbo jėgos, o 24 proc. įmonių tvirtino, kad joms retai trūksta darbo jėgos. Apie mokymą pameistrystės forma (arba darbo vietoje) žinojo 86 proc. įmonių, iš jų 60 proc. naudojosi šia mokymo forma. Tačiau tik 34 proc. (19 įmonių) pasitelkė mokymo įstaigas kaip mokymo partneres. Iš jų, tik 4 įmonės asmenims išdavė valstybės pripažintus pažymėjimus, 4 įmonės išdavė įmonės patvirtintus pažymėjimus, o 11 įmonių neišdavė asmeniui jokio mokymą patvirtinančio pažymėjimo. Tai labai žemi rodikliai, kurie mažina asmens įsidarbinamumo galimybes ir iškreipia pameistrystės tikslus – pameistrystė turi būti mokymas, naudingas tiek įmonėms, tiek asmenims. Geriausia, kai pameistrystę vykdo įmonė kartu su mokymo įstaiga, kuri prisiima visas mokymo organizavimo funkcijas, prižiūri mokymo kokybę bei išduoda asmeniui kvalifikacijos pažymėjimą.

Gana didelis procentas – 66 proc. įmonių – pripažino, kad jų meistrėms ir meistrams reiktų geriau išmanyti šias sritis – švietimo sistemos reikalavimus, sektoriaus reikalavimus mokymui, bendradarbiavimo su mokymo įstaiga aspektus, pameistrystės organizavimo ypatumus, individualaus bendravimo su pameistre ar pameistriu metodus, darbo procesų demonstravimo metodus. Tačiau įmonės pageidavo, kad meistrės ir meistrai būtų mokomi kuo trumpesniam laikui atitraukiant juos iš darbo vietos, ir siūlė surasti 1-2 mokymo dienų sprendimą.

Šalia įmonių apklausos, buvo atlikta įmonių meistrių ir meistrų mokymo metodikos apžvalga visose projekto partnerių šalyse, CEDEFOP (Europos profesinio mokymo vystymo centras) metodikos apžvalga, teisinių dokumentų, reglamentuojančių įmonių meistrų mokymą apžvalga.

Atsižvelgiant į visas rekomendacijas ir analizes, buvo pasirinktas Suomijos įmonių meistrių ir meistrų mokymo programos modelis, kuris buvo adaptuotas, pagal jį suformuotas galutinis mokymo programos turinys. Šiuo metu mokymo programos kūrimas artėja prie pabaigos – 2017 metų pavasarį projekto partnerės pradės pilotavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Lygiagrečiai dirbant, buvo sukurtas pameistrystės populiarinimo koncepcijos modelis, kuris šiuo metu yra derinamas prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių specifikos. Joje apžvelgiama pameistrystės situacija minėtose šalyse, kylančios problemos, numatomi pameistrystės populiarinimo keliai ir metodai.

Projektą iš viso vykdo 8 organizacijos: VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, Lietuvos statybininkų asociacija bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija Linpra, Latvijos darbdavių konfederacija (Latvijas darba deveju konfederacijas abiedriska), Estijos darbdavių konfederacija (Eesti Tööandjate Keskliit, Työtehoseura ry (Suomijos Produktyvumo didinimo institutas), Actions Intégrées de Développement (Belgijos švietimo organizacijų tinklas).