2018-06-22

Stažuotės Prancūzijoje dalyvių įspūdžiai

Stažuotės Prancūzijoje dalyvių įspūdžiai pagrindinė nuotrauka

Visuomet svajojau aplankyti Paryžių. Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos, kurioje mokausi baigiamajame kurse, mokytojai rekomendavo užpildyti anketą ir dalyvauti projekto „Kvalifikacijos tobulinimas su „Erasmus+“ praktikoje kitoje Europos šalyje. Nesudvejojau ir po kelių savaičių sužinojau, jog patekau į šią programą, mat joje gali dalyvauti tik gerai besimokantys mokiniai ir tik mokytojams rekomendavus.  Be to, pasiūlymas buvo vykti į svajonių miestą!

Mūsų komandą sudarė 6 mokiniai. Vykome į Argenteuil mieste įsteigtą „Garac“ profesinio rengimo mokyklą. Pats Argenteuil yra įsikūręs Paryžiaus pašonėje. Mūsų grupę oro uoste pasitiko bendrabučio valdytojas. Atvežęs supažindino su bendrabučio tvarka bei aprodė kambarius, kuriuose gyvensime. Kambariuose mokiniai gyvena po 2 arba po 4. Kitą rytą mokyklos direktoriaus pavaduotoja mus vaišino kruasanais, prancūziškomis dešrelėmis ir omletu, supažindino su personalu ir programa, kuri bus vykdoma 2 savaites. Tad po lengvų pusryčių turėjome laisvo laiko, kurio metu iškeliavome susipažinti su miestu.

Prancūzijoje, skirtingai nei Lietuvoje, automechanikos specialybės mokiniai profesinėje mokykloje turi mokytis 6 metus. Po pirmo kurso jie jau turi galimybę dirbti didelėse kompanijose, tokiose kaip „Peugeot“, „Renault“, „Bosch“ ir savo įgytas žinias pritaikyti praktiškai. „Garac“ mokykloje mokiniams sudarytos puikios sąlygos mokytis. Mokiniai, gyvenantys kituose Prancūzijos miestuose, gali apsigyventi šalia mokyklos esančiame bendrabutyje.

Mokykloje galioja griežtos taisyklės, kurių nevalia laužyti. Teritorijoje negalima naudotis mobiliaisiais telefonais, išskyrus paskaitose. Internetas, prie kurio mokiniai gali prisijungti, yra tik tam tikrose vietose. Tokia tvarka sudaryta tam, kad mokinių neblaškytų kitos veiklos, kurių galima susirasti internete. Mobiliuoju telefonu galima naudotis tik laisvu laiku arba mokytojams leidus. Visi mokiniai mandagūs – pasisveikina, net jei tavęs nepažįsta. Taip pat mokykloje galioja aprangos kodas – negalima vilkėti sportinių kelnių ir jokiu būdu negalima avėti sportbačių.

Mokykla bendradarbiauja su automobilių serviso įmonėmis ir mokymosi tikslams tiekia automobilius, kuriuos mokiniai turi galimybę analizuoti ir remontuoti. Taip pat atskirame garaže yra ir sunkiasvorių vilkikų, juos mokiniai irgi turi galimybę remontuoti, bei kėbulų paruošimo ir dažymo boksas, ten mokiniai mokosi kėbulų paruošimo.

Praktikos metu įmonėje „Renault“ turėjau galimybę nemažai padirbėti. Įmonės direktorius, nors ir buvo labai užimtas, pats pasisiūlė ir aprodė servisą. Jis labai didelis – jame yra 18 keltuvų, 2 dažymo kameros ir 1 ratų geometrijos stendas „Hunter“, lygiai toks pats kaip ir mūsų mokykloje. Meistras, kurį paskyrė man ir kuris prižiūrėjo, kad visas darbas eitųsi sklandžiai ir be klaidų, negailėjo savo laiko, pastabų bei kritikos, kad ateityje paskirtas užduotis galėčiau atlikti greičiau it kokybiškiau.

Meistras buvo marokietis, tad angliškai mokėjo šnekėti vos truputį, bet stengėsi bendrauti ir kartais skolindavosi žodžius iš prancūzų, turkų bei ispanų kalbų. Per šią dviejų savaičių programą sunkiausias ir įdomiausias darbas servise buvo padėti pakeisti automobiliui variklį, kurį vienam meistrui dirbant būtų nelengva pakeisti, tad jaučiausi naudingas. Praktikos metu turėjau galimybę pamatyti, kokia yra darbo tvarka šioje šalyje, kokiais darbo principais vadovaujasi įmonės vadovas ir kaip organizuojamas darbas.

Programos metu turėjome dalį laisvo laiko, per kurį turėjome galimybę nuvykti į Paryžių, pabuvoti  lankytinose vietose, tokiose kaip Eifelio bokštas, garsioji Triumfo arka, Monparnaso 56 aukštų pastatas, nuo kurio matosi visa Paryžiaus panorama, ir romantiškasis Monmartras, turintis begalę gatvelių, labai gražią bažnyčią ant kalno ir garsųjį „Moulin rouge“. Muziejais – Pompidou, kuris yra neįprastas savo išore ir visas apkarstytas vamzdžiais, bei Louvre muziejuje, kuriame surinktas pasaulio dailės lobynas ir, žinoma, nuostabioji Mona Liza. Pasišiurpinti turėjome galimybę nusileidę koridoriais po miestu, kuriuose sudėti tikri žmonių palaikų kaulai, bei paragauti netradicinių patiekalų – sraigių ir varlių kojyčių.

Esu dėkingas, kad galėjau sudalyvauti šiame besimokančiųjų mobilumo profesinio mokymo projekte. Kelionės metu turėjau galimybę ne tik pasisemti žinių, bet ir įgyti praktikos serviso įmonėse, padėti serviso darbuotojams atliekant kasdienius darbus ir tvarkant automobilius. Taip pat turėjau puikią galimybę panaudoti turimas savo anglų kalbos žinias. O kartu su kolegomis laisvu metu pamatėme ir susipažinome su nuostabiu miestu – Paryžiumi.

Autorius – Žygimantas Abromavičius