2019-03-13

Strateginis požiūris į ateitį: kas laukia jaunų žmonių 2030-ais?

Strateginis požiūris į ateitį: kas laukia jaunų žmonių 2030-ais? pagrindinė nuotrauka

Lietuvoje vyko tarptautinė konferencija, skirta didinti politinį sąmoningumą jaunimo informavimo ir konsultavimo tema. Didžiausias dėmesys jos metu buvo skiriamas Lietuvoje egzistuojančioms informavimo bei konsultavimo paslaugoms ir jaunų žmonių informaciniams poreikiams.


Jaunimo informavimas – vertimas į suprantamesnę kalbą


Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūros (ERYICA) prezidentė Jaana Fedotoff pabrėžia, kad paminėjus sąvoką „jaunimo informavimas“, atsiranda įvairių interpretacijų, kas tai: „Jaunimo informavimas apima visas jaunimą dominančias temas bei platų veiklos spektrą: informavimą, konsultavimą, orientavimą, paramos ir pagalbos teikimą, instruktavimą, mokymą, kontaktų mezgimą ir nukreipimą į specializuotas tarnybas.“

Lyginant su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvoje bendrinis jaunimo informavimas ir konsultavimas vis dar nėra visų šalies miestų jauniems žmonėms lygiavertiškai prieinama paslauga. „Tam, kad būtų galimybė vystyti šią paslaugą, reikia užtikrinti darbuotojų, galinčių kokybiškai teikti informaciją ir konsultuoti jaunus žmones, tinklą. Savivaldybėse, valstybinėse institucijose nėra pakankamai pajėgumų žinutę pateikti taip, kad jaunas žmogus suprastų. Jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugos gali išversti tą žinutę į jaunų žmonių kalbą“, – pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Europos jaunimo informacijos tinklo „Eurodesk“ prezidentė Ingrida Jotkaitė sako, kad darbuotojai visoje Europoje dažnai girdi klausimą, kam reikalingi tie vietiniai atstovai ir gyvosios konsultacijos, jei jaunimas viską gali atrasti telefone, kažkokiuose portaluose. „Taip, daugelis iš mūsų turi itin paprastą ir greitą prieigą prie „Google“, bet ar tai padeda atrasti tinkamus atsakymus visoje informacijos gausoje? Sakyčiau, kad dažniau klaidina, tad čia išryškėja darbuotojų svarba: informacijos kiekiai yra didžiuliai, todėl būtina suteikti ne tik patikimą ir aktualią informaciją, tačiau ir padėti jauniems žmonėms mokytis, kaip atsirinkti, valdyti bei naudoti šią informaciją.“
 

Bendraamžiai švietėjai – sklandus procesas ir patraukli informacija

Įvairių tyrimų, mokymų metu buvo pastebėta, kad organizacijos, dirbančios jaunimo informavimo srityje ne vienerius metus, naudojasi bendraamžis-bendraamžiui (angl. peer-to-peer) metodu. Taikant šį metodą jauniems žmonėms suteikiama galimybė įsitraukti į veiklų planavimą, įgyvendinimą bei vertinimą ir atverti neribotas galimybes jų asmeniniam tobulėjimui.

Šiais metais Lietuvoje numatoma didinti finansavimą jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugoms vystyti.

Apie projektą „Youth.Info: Future Youth Information Toolbox“

20 mėnesių trukusio projekto metu 9 partneriai iš 8 skirtingų šalių dalijosi jaunimo informavimo paslaugų teikimo praktikomis bei įgyvendino jaunimo informacijos poreikių tyrimą Europoje.

Taip pat projekto metu buvo įgyvendinta inovatyvi ateities prognozavimo metodika (Future Foresight) ir pritaikyta jaunimo informavimo bei konsultavimo srityje. Sukurtas metodikos aprašymas ir tyrimo išvados.

Vėliau remdamiesi tyrimų išvadomis projekto partneriai sukūrė tris skirtingas metodikas informacinėms sesijoms šiomis temomis: jaunų žmonių mobilumas, įsidarbinimas, privatumas ir asmens duomenų sauga.

Galiausiai buvo įgyvendinti tarptautiniai jaunų bendraamžių edukatorių mokymai bei išleistas metodinis šių mokymų rinkinys „Peer-to-Peer in Youth Information“. Visas projekto veiklas vainikavo rezultatų sklaidos konferencija Vilniuje.

Projekto koordinatorius – Viešoji įstaiga „Creativitas“. Projektą finansuoja ES programa „Erasmus+“.

 

 

VšĮ „Creativitas“