2019-08-05

SUCCESS projektas sėkmingam mokykloje dirbančių konsultantų moksleivių orientavimui karjerai

SUCCESS projektas sėkmingam mokykloje dirbančių konsultantų moksleivių orientavimui karjerai pagrindinė nuotrauka

Moksleivių profesijos pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių individo gyvenime ir ypač pasirenkant tai, kas pačiam teiktų džiaugsmą, pasitenkinimą ir laimę. Tačiau sėkmingai pasirinkti karjerą darosi vis sudėtingiau, nes laikas ir individo resursai yra riboti, o ir darbo rinka šiandien yra agresyvi, nesaugi, kelianti iššūkį nuolatiniais nenumatytais pokyčiais profesijų pasaulyje. Ne visi jauni žmonės geba susitvarkyti su neapibrėžtumo situacija profesiniame kelyje ir ne visuomet priima racionalius sprendimus rinkdamiesi savo būsimą karjerą. Karjeros konsultantai bei kiti profesionalai, teikiantys karjeros orientavimo paslaugas, turi padėti nukreipti moksleivių pastangas karjeros paieškai, atskleisti moksleivio savasties bei profesinio pasaulio galimybes ne tik realizuojant tradicinį individo ir profesijos atitikimo principą, bet ir ugdant įgūdžius bei kompetencijas, kurie įgalintų valdyti naujas gyvenimo bei darbo realijas ir išplėstų įsidarbinamumo galimybes.

Projektas „SUCCESS – pozityvių charakteristikų ir įsidarbinamumo įgūdžių lavinimo (ugdymo) bei panaudojimo strategijos mokykloje“ siekia pritaikyti pozityviosios psichologijos (PP) principus, metodus ir technikas mokyklos bei karjeros konsultantų darbe, ugdant mokinių įsidarbinamumo įgūdžius. SUCCESS projekto tikslas yra sukurti inovatyvų mokymo paketą karjeros konsultantams, kuris padėtų mokiniams, baigus bendrojo lavinimo mokyklą, įsijungti į darbo rinką. SUCCESS mokymo paketas jungia įsidarbinamumo įgūdžių bei pozityviosios psichologijos postuluojamų įgūdžių ugdymą, kurie stiprina mokinių gerovę, atsparumą, optimizmą bei praktines strategijas įsidarbinant.

SUCCESS projektą vykdo partnerių konsorciumas: „GrantXpert Consulting Limited“ (Kipras) – koordinatorės Maria Kalli, Celia Hadjichristodoulou; „Neophytos Ch. Charalambous“ (Institute of development) (Kipras) – koordinatoriai Georgia Karaoli, Vicky Charalambous, Vassilis Pavli; „Hellenic Association of Positive Psychology“ (Graikija) – koordinatoriai Christos Pezirkianidis, Stalikas Anastasios; „Profexcel.Net“ (ICEP Europe) (Airija) – koordinatoriai Stephen Smith, Deidre McIntyre, „CESIE – European Centre for Studies and Initiatives“ (Italija) – koordinatorė Chiara Venturella; Vilniaus universitetas (projekto koordinatorius) – koordinatorės Birutė Pociūtė, Laima Bulotaitė, Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.

SUCCESS projekto struktūrą sudaro trys etapai.

Mokyklos konsultantų poreikiai ir sąlygos

Pirmojo etapo tikslas buvo ištirti ir apžvelgti dabartinius mokyklos konsultantų poreikius ir sąlygas. Šiam tikslui pasiekti atlikta literatūros ir projekte dalyvaujančių šalių nacionalinės politikos, susijusios su profesiniu orientavimu ir edukaciniu konsultavimu, apžvalga, ypač atkreipiant dėmesį į mokyklos konsultantų mokymą, funkcijas, kompetencijas ir vaidmenį teikiant konsultavimo paslaugas vidurinių mokyklų sistemoje. Šiame etape taip pat buvo atlikta karjeros konsultantų apklausa, siekiant išsiaiškinti mokykloje dirbančių konsultantų poreikius. Projekte dalyvaujančių šalių partnerių lyginamoji profesinio orientavimo literatūros apžvalgos analizė parodė, kad su edukaciniu konsultavimu ir profesiniu orientavimu susijusi teisinė bazė ir politika atitinka išsamius konsultavimo sistemai mokyklose keliamus reikalavimus.

Remiantis projekto partnerių ataskaitomis, visose šalyse partnerėse teisinė profesinio orientavimo ir konsultavimo bazė yra pakankama ir atspindi vyraujančias Europoje jaunimo orientavimo karjerai tendencijas. Orientavimas karjerai yra laikomas esminiu mokymosi visą gyvenimą strategijos elementu ir svarbia užimtumo politikos dalimi. Tačiau projekto šalių partnerių vyriausybių finansavimo politika, apibrėžianti profesinio orientavimo sistemos kokybę, skiria labai ribotus finansinius išteklius mokinių profesinio orientavimo paslaugų sistemai. Šalių ataskaitų analizė parodė, kad esama atotrūkio tarp teiginių turinio, kurie surašyti teisės dokumentuose, reikalavimuose bei gairėse, ir mokyklose veikiančios profesinio orientavimo sistemos tikrovės.

Veiksmingam profesiniam orientavimui esmingai svarbios konsultantų kompetencijos, kurios turi atitikti bent jau minimalius reikalavimus (žinias apie bendrąsias konsultavimo teorijas ir technikas, karjeros raidos teorijų žinias, gebėjimas panaudoti tinkamas konsultavimo technikas padedant asmenims priimti karjeros sprendimus ir pan.). Projekto partnerių ataskaitos parodė, kad daugumai konsultantų šalyse partnerėse trūksta kvalifikacijos dirbti profesinio orientavimo darbą. Daugeliui mokyklose dirbančių už profesinį orientavimą atsakingų specialistų šios jų pareigos yra papildomas darbas ir, kaip jie teigia, neužtenka laiko atlikti profesinio orientavimo veiklai. Tai reiškia, kad mokiniai gauna tik labai nedidelę dalį profesinio orientavimo paslaugų (dažniausiai tik tam tikrą profesinį informavimą). Ataskaitose taip pat teigiama, kad profesinio orientavimo personalui trūksta išteklių, reikalingų tinkamai atlikti darbą: atskirų patalpų, kuriose būtų galima konsultuoti moksleivius, bibliotekų, aprūpintų naujausia profesinio orientavimo medžiaga, kompiuterių, netgi prieigos prie telefono ir t. t.

Kiekybinio tyrimo, kuriame dalyvavo 324 karjeros konsultantai iš Kipro, Graikijos, Airijos, Italijos bei Lietuvos, rezultatai taip pat atskleidė konsultantų mokykloje problemas, realizuojant moksleivių orientavimo karjerai paslaugas. Lyginant karjeros konsultantų einamas pareigas skirtingų šalių mokyklose, nustatyta reikšmingų skirtumų. Ryškiausius skirtumus galima pastebėti lyginant Lietuvos, Italijos ir Airijos konsultantus. Lietuvoje karjeros konsultavimą dažniausiai vykdo psichologai, Italijoje ‒ mokytojai, o Airijoje – konsultantai. Tuo tarpu Graikijoje vienodai dažnai karjeros konsultantai eina mokytojo, psichologo ar konsultanto pareigas.

Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek Lietuvoje, tiek Italijoje, Airijoje ir Graikijoje, mokyklos konsultantai vykdo įvairias konsultavimo veiklas: informavimą karjerai, į(si)vertinimą karjerai, ugdymą karjerai, karjeros konsultavimą, naudojant psichologinius metodus bei karjeros konsultavimą, naudojant kitas technikas. Skiriasi tik šių konsultavimų veiklų vykdymo dažnumas įvairiose šalyse, kuriuos galima paaiškinti skirtingu karjeros konsultantų pasirengimu bei užimamomis pareigomis. Todėl nestebino ir tyrimo rezultatai, teigiantys apie didžiulį karjeros konsultantų kvalifikacijos kėlimo poreikį visose projekto partnerių šalyse.

Tyrime dalyvavę konsultantai nurodė poreikį įgyti daugiau žinių apie profesinio orientavimo turinį ir profesinio orientavimo/konsultavimo veiklos standartus; pagilinti žinias apie pagrindinius teorinius profesinio orientavimo modelius, apie moksleivių karjeros tikslus ir įsidarbinamumo poreikius; patobulinti praktinius įgūdžius apie profesinio informavimo bei profesijos pasirinkimo vertinimo praktikas, gauti papildomų mokymų apie karjeros valdymą ir moksleivių įsidarbinamumo įgūdžių ugdymą; taip pat gauti papildomų mokymų apie profesinį moksleivių su negalia orientavimą ir t. t.

SUCCESS konsultantų mokymo programa

Antrojo projekto etapo tikslas buvo parengti SUCCESS konsultantų mokymo programą bei vadovą naudotis mokymo medžiagos paketu. Rengiant SUCCESS mokymo medžiagą buvo remiamasi pirmojo projekto etapo rezultatais. Pirmiausia šioje mokymo medžiagoje trumpai pateikiamos teorinės įžvalgos apie įsidarbinamumo įgūdžių lavinimo galimybes, taikant pozityviosios psichologijos teiginius, atskleidžiant asmens stiprybes, skatinančias pozityvų jų pritaikymą gyvenime.

Literatūros analizė leido sutelkti dėmesį į keturias pagrindines pozityviosios psichologijos sritis – pozityvumą, atsparumą, charakterio stiprybes ir gyvenimo prasmę, o kokybiniame tyrime dalyvavę konsultantai išskyrė dešimt, jų nuomone, svarbiausių įsidarbinamumo įgūdžių: savęs pažinimas, savireguliacija, savęs pristatymas, sprendimų priėmimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, įsitraukimas, bendravimas, darbas grupėje, derybos).

Remiantis tokiu teoriniu pagrindu ir išskirtais įsidarbinamumo įgūdžiais buvo sukurta 80 pratimų, kurių bendra apimtis sudaro 60 valandų. SUCCESS mokymo medžiagos vadove konsultantams pateikiama išsami instrukcija, kaip pratimai gali būti naudojami įvairiuose užsiėmimuose, lavinant moksleivių įsidarbinamumo įgūdžius: pagal konsultantų kompetencijas pratimai skirstomi į pradedančiųjų, vidutinę patirtį turinčių ir patyrusių konsultantų lygį; pagal darbo su moksleiviais pobūdį pratimai skirstomi į grupinius ir individualius.

Internetinė mokymo platforma

Trečiajame projekto etape kuriama internetinė mokymo platforma (www.eusuccess.eu), kurioje bus paskelbta SUCCESS mokymo medžiaga ir vadovas. Visa medžiaga bus pateikta projekte dalyvaujančių šalių kalbomis, todėl šių šalių profesionalai, konsultuojantys moksleivius karjeros pasirinkimo klausimais, galės nesunkiai parsisiųsti SUCCESS mokymo medžiagą.

Nepaisant to, kad šio projekto taikinio grupė yra mokykloje dirbantys konsultantai, SUCCESS sukurti pratimai gali būti taikomi ir kitose ugdymo institucijose bei agentūrose dirbančių konsultantų.

Čia galite rasti projekto kanalą „Youtube“: https://www.youtube.com/channel/UC5dqHILFCv-zxUoxMbvmfrw

Džiugina aktyvus konsultantų ir mokinių įsitraukimas

Vykdant SUCCESS projektą buvo sulaukta įvairaus grįžtamojo ryšio iš projekto šalių partnerių mokyklose dirbančių konsultantų. Pilotinio mokymo procese, kuriame dalyvavo 125 konsultantai, sukurti pratimai buvo vertinami ir pagal sudėtingumo lygį, ir pagal prieinamumo bei patogumo konsultantui lygį. Projekto komanda labai džiaugėsi aktyviu pilotiniuose mokymuose dalyvavusių konsultantų įsitraukimu į pratimų atlikimą, kritišką požiūrį vertinant taikymo mokyklose galimybes bei savo kompetencijų įvertinimą.

Bendras SUCCESS mokymo medžiagos įvertinimas visose projekto partnerių šalyse buvo pozityvus. Konsultantai pažymėjo, kad mokyklose konsultuojant moksleivius karjerai nebuvo kreipiamas dėmesys kaip įvairiau, moderniau, patraukliau pravesti orientavimo karjerai užsiėmimus, o projekte siūlomi pratimai parodė tokias galimybes. Jie taip pat konstatavo, kad šiuolaikiniai moksleiviai nėra motyvuoti, netgi dažnai skeptiški orientavimo karjerai renginių atžvilgiu, bet SUCCESS mokymo medžiaga suteikia galimybes konsultantui būti kūrybiškam, lengvai modifikuoti pratimus pagal savo bei situacijos poreikius. Taip pat buvo pažymėta, kad ir patiems konsultantams reikia pagilinti žinias konsultavimo, pozityviosios psichologijos bei teorinės karjeros temomis. Lietuvoje pilotiniuose mokymuose dalyvavę konsultantai išbandė SUCCESS pratimų medžiagą, pravesdami užsiėmimus su 389 mokiniais nuo 6 iki 12 klasės. Bendras mokinių vertinimas buvo pozityvus. Kaip teigia konsultantai, daugumos moksleivių emocinis įsitraukimas ir motyvacija atlikti pratimus vertinami labai gerai ir gerai. Mokiniai sakė, kad buvo įdomu dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose, jiems patiko jų pačių aktyvus įsitraukimas ir kad nereikėjo klausyti vien mokytojo aiškinimų. Taip pat dauguma mokinių teigė, kad nebuvo ir labai paprasta bei lengva atlikti kai kuriuos pratimus.

Galima teigti, kad SUCCESS projekto siekis yra įveikti takoskyrą tarp teorinių karjeros konsultavimo paradigmų, konsultavimo modelių, strategijų bei technikų ir esamos karjeros konsultavimo praktikos mokykloje, kuri ne tik nemažėja, bet ir gilėja, nes karjeros konsultantu gali dirbti įvairūs profesionalai, turintys įvairią sampratą ir patirtį apie karjeros konsultavimą. Šis projektas dar kartą parodė, kad karjeros konsultanto vaidmuo yra daugialypis ir reikalauja specialių profesinių žinių sumodeliuojant ir įgyvendinant karjeros konsultavimo planą mokykloje, skatinant asmeninį mokinių tobulėjimą.

SUCCESS projekto vadovė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, Birutė Pociūtė