Aurelija Urbonaitė save vadina sociokultūrinių projektų entuziaste, prisidedančia prie įvairių organizacijų veiklos ir projektų. Į Klaipėdą ji atvyko gyventi vedama meilės. Vis dėlto, kelias miesto prisijaukinimo link buvo duobėtas – Aurelijos galvoje knibždėjo mintis grįžti į galimybių sostinę Vilnių. Nepaisant kartkartėmis užklumpančių „pabėgimo“ scenarijų, Aurelija ėmėsi ieškoti galimybių ir labai greitai įsitraukė į bendruomenės veiklas. Domėjimasis galimybėmis ir iniciatyvumas ją atvedė prie ERASMUS+ jaunimo dalyvavimo programos ir projekto „Artojo6: jaunimo įgalinimas“. Ne veltui projektas yra apie jaunimo įgalinimą. Anot Aurelijos, jaunimo dalyvavimas miesto gyvenime yra be galo reikšmingas. Kviečiame paskaityti Jaunimo reikalų agentūros pokalbį su Aurelija ir pagvildenti šią temą kartu.
Papasakokite apie save ir apie projekto iniciatyvinę grupę. Kas jus paskatino susiburti ir imtis iniciatyvos?
Esu Aurelija. Dabar save pristatau kaip sociokultūrinių projektų entuziastę, kadangi prisidedu prie įvairių organizacijų veiklos ir projektų. Originaliai esu kilusi iš Šiaulių, bet prieš šešerius metus atvykau gyventi į Klaipėdą iš Vilniaus, kur tuo metu gyvenau ir studijavau. Į pajūrį atvykau vedama meilės, bet paties miesto greitai nepamilau ir su juo nesusidraugavau. Neslėpsiu, dažnai buvo momentų, kuomet norėjosi susidėti tašes ir grįžti į aktyvią ir galimybių pilną sostinę, nes Klaipėda atrodė per tuščia, per slogi, joje trūko veiksmo.
Kadangi visada buvau gan aktyvi, pati pradėjau ieškoti galimybių, kaip save įprasminti šioje naujoje bendruomenėje. Pradėjau visur dalyvauti, pažinti čia gyvenančius žmones, ėmiau su jais kurti įvairius projektus ir galiausiai pajutau prasmę bei galimybes gyventi gražų ir įdomų gyvenimą būtent čia, Klaipėdoje. Supratau, kad susikūriau namus, o tam didelę įtaką turėjo tai, kad atradau galimybes įgalinti save kurti ir veikti tai, kas man patinka ir tuo pačiu atneša naudą bendruomenei. Tada ir pasakiau sau, kad niekas taip nesuartina su aplinka, kurioje gyveni, kaip tiesioginis prisidėjimas prie jos puoselėjimo ir kūrimo. Taip viduje įsižiebė kibirkštėlė ne tik pačiai judėti į priekį ir vis labiau įsilieti į miesto gyvenimą, bet ieškoti galimybių padėti ir padrąsinti kitus, norinčius čia kurti, dirbti, gyventi ir būti. Aš noriu gyventi mieste, kuriame galima rasti įvairių veiklų, kuriame įdomu, kuriame kažkas vyksta. O tokį veiksmą galime sukurti tik palaikydami ir įtraukdami vieni kitus. Įgalinti jauni žmonės kuria miestą, kuriame jiems patiems gera ir įdomu gyventi, todėl pagerėja jų gyvenimo kokybė, motyvacija ir pasitenkinimas gyvenamąja vieta. Aktyviai įsitraukdamas į miesto gyvenimą, jaunimas praplečia socialinį ratą, puoselėja bendruomenę ir galiausiai įsitraukia į sprendimų priėmimą. Taip jaunas žmogus sukuria tvirtesnį ryšį su miestu ir nusprendžia čia pasilikti.
Kai susipažinau su Pijumi Čeikausku, mūsų iniciatyvinės komandos ir apskritai ,,ARTOJO6“ idėjiniu vadu, dirbau ties pirmuoju Klaipėdoje riedlenčių parko po stogu ,,AJE+Skatepark“ projektu bei aktyviai prisidėjau prie ,,Apeirono teatro“ veiklos. Pijų žinojau labiau kaip jauną menininką, kuriantį po PIDŽIN pseudonimu, tačiau kai Pijus papasakojo apie ,,ARTOJO6” gatvės meno parko viziją ir konceptą, supratau, kad reikia kažką su tuo daryti! Jo užsidegimas, gebėjimas nupasakoti ir ,,parduoti turimą fantaziją“ mane taip įkvėpė, kad galvoje pradėjo suktis visokios idėjos, kaip būtų galima plėtoti šią platformą. Galiausiai, susipažinusi su Tomu, Saule ir Elena, chebryte, kuri jau būrėsi ,,Artojuose“, supratau, kad būtina šią idėją plėtoti, kad reikia padėti šiems jauniems žmonėms kurti tokį traukos centrą, kokio, pirmiausia, norisi jiems patiems ir tokio, kuris pritrauktų dėmesį ne tik regioniniu, bet ir nacionaliniu mastu. Labai norėjosi toliau motyvuoti Pijų nepamesti šios idėjos, nes ji man asmeniškai labai patiko. Mano pačios bakalauro darbas universitete buvo apie gatvės meno institucionalizaciją bei komunikaciją, tad pajutau didelį užsidegimą ir net pareigą padėti chebrai plėtoti ,,Artojus“ bei pati labai norėjau prisidėti.
Kaip gimė projektas „Artojo6: jaunimo įgalinimas“?
Kadangi šiek tiek turėjau patirties su projektais ir buvau girdėjusi apie ERASMUS+ Jaunimo dalyvavimo programą, sukviečiau ,,Artojų“ ir ,,Apeirono teatro“ chebras ir pasiūliau išbandyti jėgas, rengiant projektą šiai programai. Man pasirodė, kad tai puiki mintis, nes „Apeirono teatras“ yra ne tik profesionalaus teatro platforma, bet ir organizacija, kuri visada stengėsi prisidėti prie jaunimo palaikymo, įgalinimo ir būrimo Klaipėdoje. Kadangi ši organizacija turi daugiau nei 10 metų patirtį vykdant įvairius projektus, o performatyvūs gatvės menai puikiai siejosi ir su ,,Artojų“ vizija, visi sutikome, kad ,,Apeironas“ bus puiki palaikančioji organizacija, kuri atliks pagalbininko, mentoriaus ir motyvatoriaus funkciją, kol iniciatyvinė komanda dirbs ties projekto veiklomis ir įgyvendinimu. Taip susibūrė mūsų iniciatyvinė komanda ir gimė projektas ,,ARTOJO6: jaunimo įgalinimas (I etapas).“
Iškėlėte problemą apie egzistuojančią takoskyrą tarp vietos sprendimų priėmėjų ir jaunimo. Kaip manote, ar projektas prisidėjo prie jos mažinimo? Kiek ir kokių sprendimų priėmėjų pavyko įtraukti ir kokiose bendrose veiklose jie dalyvavo?
Projekto tikslas – įgalinti iniciatyvinę grupę kartu su miesto jaunimu, įkurti jiems aktualią erdvę ir puoselėti patrauklias veiklas ugdant jų asmeninius ir socialinius gebėjimus, suteikiant reikiamų žinių ir informacijos bagažą, mažinant takoskyrą tarp vietos sprendimų priėmėjų ir jaunimo, puoselėjant jų kritinį mąstymą ir aktyvumą.
Projekto metu nusimatėme įvairias performatyvaus ir vizualaus gatvės meno dirbtuves bei renginius bendruomenei, iniciatyvinės komandos stiprinimo mokymus bei susitikimus su sprendimų priėmėjais. Būtent pastaroji veikla mums pasirodė tiek pat svarbi, kiek iniciatyvinės komandos stiprinimo mokymai. Esame įsitikinę, kad takoskyros mažinimas tarp miesto valdžios (sprendimų priėmėjų) ir gyventojų (ypatingai jaunimo) yra labai svarbus siekiant užtikrinti projektų tvarumą, tęstinumą ir jaunų žmonių augimą. Tokiu būdu jauni žmonės gali pamatyti galimybes įprasminti save, galbūt atrasti juos dominančią sritį vietos savivaldoje ir į ją pažvelgti giliau, galbūt atrasti profesinį kelią, bet, svarbiausia, suprasti, kad jie turi galią patys kurti aplinką, kurioje gyvena, kad gali siūlyti savo idėjas, sužinoti apie įvairias projektų finansavimo galimybes ir panašiai.
Mūsų projekto metu iniciatyvinė grupė ir jaunimas susitiko su Klaipėdos miesto jaunimo ir bendruomenių reikalų bei Kultūros skyriaus atstovais, Jaunimo tarybos nariais. Interaktyvios ekskursijos metu po ,,Artojus“ ne tik parodėm, kad Klaipėdoje yra tokia vieta ir tokia bendruomenė, bet taip pat sužinojome daugiau apie asmenis, kurie dirba mūsų savivaldoje bei užmezgėme ryšį, kuris šiuo metu padeda bendrauti ir bendradarbiauti paprasčiau. Tai padeda puoselėti horizontalų, o ne vertikalų bendravimą tarp vietos sprendimų priėmėjų ir jaunimo bendruomenės.
Šiai dienai jau įgyvendinome daugiau nei pusę projekte numatytų veiklų, teritorijoje atsirado nemažai kūrinių, o svarbiausia, ši erdvė tampa vis žinomesnė jaunimo tarpe kaip atvira platforma saviraiškai. Labai laukiame suplanuotų lapkričio mėnesių dirbtuvių ,,Provokacija“, kurios vyks lapkričio 18 d. „Apeirono teatre“, Klaipėdoje ir, žinoma, tikimės, kad iki kitų metų gegužės mėnesio mums pavyks sėkmingai įgyvendinti visą projektą.
Ne visi jaunuoliai ryžtasi rašyti projektą. Ką galėtumėte patarti tiems, kurie nori inicijuoti Erasmus+ mobilumo projektą, bet nedrįsta?
Na, o visiems, kurie turi idėjų ir galvoja, ar verta mėginti teikti projektines idėjas į Erasmus+ Jaunimo dalyvavimo programą, norėčiau pasakyti, kad tikrai verta. Pirmiausia, verta dėl to, kad paraiškos formatas nėra sudėtingas ir išties pritaikytas jauniems, daug patirties projektinėje veikloje neturintiems žmonės. Be to, šios programos konsultantai ir koordinatoriai be galo paslaugūs ir palaikantys žmonės, kurie visada pasiruošę padėti, pakonsultuoti paprasta ir aiškia kalba bei nuolat informuoja ir primena apie svarbius procesus. Tad tikrai nesijauti paliktas likimo valiai tarp įvairiausių popierių ir biurokratijos, kurios turbūt didžioji dalis bijo labiausiai. Patikėkite, čia jos tikrai labai mažai, tad pirmyn!
