Bendradarbiavimo partnerysčių jaunimo srityje projekto „Rejection stories“ (Atmetimo istorijos – liet.k.) vienos iš veiklų – mokymų – tikslas – neformaliu būdu ugdyti jaunimo lyderių ir su jaunimu dirbančių specialistų supratimą apie atmetimo svarbą bei reikšmę, atpažinti, suprasti savo emocijas bei ką su jomis daryti, išlaisvinti protą pasinėrus į meną bei atpalaiduoti mintis naudojant įvairius neformaliojo ugdymo(si) metodus.
Šiuos mokymus organizavo Visuomenės ir verslo plėtros institutas. Kviečiame paskaityti mokymų organizatorių įspūdžius, apie šį renginį, Lietuvoje subūrusį 24 su jaunimu dirbančius asmenis iš trijų šalių.
***
Nors po mokymų „Rejection stories“ prabėgo jau mėnuo emocijos ir geri prisiminimai išlikę su mumis. Kartu su mokymų vadovais, Aiste Rutkauskiene ir Vladu Polevičiumi, mokėmės, kaip dirbti su jaunais žmonėmis, esančiais emocinėje krizėje, bei kaip darbe su jaunimu naudotis meno raiškos priemonėmis, taip skatinant jaunus žmones išreikšti savo jausmus per meną ir kūrybą. Projekte dalyvavo su jaunimo lyderiais ir jaunimu dirbantys asmenys iš Lietuvos, Italijos bei Estijos. Kultūrų bei amžiaus skirtumai, individualumas, nuomonių išsiskyrimai sutvirtino komandos vidinę stiprybę, sukūrė glaudų ryšį bei harmoniją ir paskatinino dalijimosi savo patirtimi procesą. Tai patvirtina ir Riccardo iš Italijos mintys po mokymų: „buvau maloniai nustebintas, kad galėjau pasidalinti savo atmetimo istorija su nauja ir nepažįstama žmonių grupe. Nors buvome tokie skirtingi amžiumi, šalimis ir patirtimi, bet mus taip pat jungė noras įsiklausyti į vienas kitą. Įprastai tam ne visada turime laiko“.
Atmetimas – tai bene viena aktualiausių temų šiomis dienomis. Į atmetimą galima žiūrėti kaip į nuomonę, kuri daugiau pasako apie nuomonės reiškėją, o ne apie tą, kuriam ta nuomonė skirta. Kartais tai tiesiog ne apie mus. Kiekvienas atmetimą suprantame skirtingai, kiekvienas išgyvename skirtingai, išreiškiame skirtingas emocijas – vieni lieja pyktį, svaidosi keiksmais, kiti liūdi, užsidaro savyje bei išgyvena slėpdamiesi, treti nesistengia kovoti, išlieka ramūs, nerodo nei menkiausios emocijos. Kad ir kokias emocijas jaustume, kad ir kokio dydžio jos bebūtų – visos yra svarbios ir reikalingos. Jos praturtina, išmoko bei neleidžia sustingti. Vienas iš mokymo dalyvių Rodrigo iš Estijos sako: „manau, kad svarbu mokytis priimti ir toleruoti atstūmimą ir suvokti savo požiūrį į atstūmimą. Mokymai atvėrė galimybę geriau suprasti atstūmimą kaip vidinės ir tarpasmeninės sąveikos mechanizmą“.
Galbūt nepastebime ar neatkreipiame dėmesio, tačiau atmetimas mus lydi kiekvieną dieną, jis nuolat šalia, pasiruošęs išbandyti mūsų tvirtybę. Klausimas išlieka vienas – kaip į tai sureaguosime? Tam puikiai tinka posakis – aš esu atsakingas už tai, ką pasakiau, bet nesu atsakingas už tai, kaip tu tai supratai ir sureagavai. Emocijos apsprendžia būsimą mūsų elgesį. Kiekviena jų koduoja savyje tam tikrą scenarijų, pagal kurį elgsis emocijos apimtas žmogus. Geriau pažinę emocijų scenarijus galime labiau sąmoningai suvokti savo emocines patirtis ir išmokti konstruktyviau reaguoti, susidarius tam tikroms situacijoms.
Pažinti savo emocijas ir pažinti savo kūno reakcijas padėjo profesionalus klounas iš Italijos Giuseppe Vetti. Jis padėjo išvaryti emocijas, kurios buvo užsilikę, provokuoti save daryti tai, ko iki tol nebuvom darę, rodyti švelnumą, bet kalbėti griežtai, nustebinti save ir aplinkinius. Bendra emocijų mankšta, sunkių ir lengvų pojūčių kalneliai leido išsivaduoti nuo įtampos ir mėgautis mokymosi procesu.
Savaitė mokymuose prabėgo nejučiomis. Rodos, vos susitikus teko atsisveikinti. Daugybė nuoširdžių emocijų, atvirumo minučių, jautrių momentų ir vidinių susimąstymų lydėjo dalyvius viso projeto metu. Camilla iš Italijos sako, kad „į namus parsivežiau naujus metodus ir supratimą, kaip svarbu taikyti neformaliojo ugdymo(si) metodus, kad galėčiau mokytis. Kiekvienas iš mūsų nusipelno pagarbos, galime stengtis suprasti vieni kitus ir priimti bandydami pakeisti“.
Nuostabus jausmas organizuoti ir dalyvauti tokio tipo mokymuose, kurie ne tik praturtina, išaugina bei pamoko, bet leidžia įsijausti į save, į savo poreikius, mintis, giliausius išgyvenimus. Dalijantis gėriu jo daugėja, dalinantis sunkiais išgyvenimais jie pamažu traukiasi.
Projektas „Rejection stories“ yra bendradarbiavimo partnerystė kūrybiškumui skatinti jaunimo srityje (Nr. 2020-1-LT02-KA227-YOU-007307) ir yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos programos „Erasmus+“.