Skaitmeninė transformacija nėra metodas ar specifinė veikla. Tai procesas, per kurį keičiasi visas pasaulis, kuris apima ir darbą su jaunimu. Europos Sąjunga į skaitmeninę transformaciją siekia įtraukti ir pačius jaunuolius. Todėl ES jaunimo rėmimo programomis remiami projektai, kuriuose gilinamasi į su technologijomis susijusias temas arba kuriamos skaitmeninės technologijos, procesai, metodai, įrankiai.
Vienas iš tokių projektų pavyzdžių – viešosios įstaigos „Pasaulio piliečių akademija” įvykdytas „Erasmus+“ jaunimo srities projektas „The Dark Side of Technology /Tamsioji technologijų pusė“. Šiuo projektu siekta didinti jo dalyvių informuotumą apie daugybę technologijų vartojimo priežasčių ir padarinių, taip pat ugdyti jaunuolių gebėjimus, reikalingus jų elgsenos pokyčiams ir tapti atsakingo, į teisingumą orientuoto šiuolaikinių skaitmeninių technologijų naudojimo propaguotojais.
Šio projekto autoriai pasidalijo prisiminimais, kaip gimė idėja šiai jaunimo mainų temai, su kokiais iššūkiais susidūrė organizatoriai, kaip juos įveikė ir kokių įspūdžių bei patirčių pasisėmė.
Kodėl ėmėtės šio projekto? Kokia problema kamavo, kad jai reikėjo šio sprendimo?
Diskutuodami per susitikimus, vasaros stovyklas, renginius ir ypač karantininiu laikotarpiu pastebėjome, kad technologijos ir virtuali aplinka yra tai kas ne tik mus supa, jungia, ir įtraukia, tačiau ir tai apie ką įdomu kalbėti, baisu spekuliuoti, gera kritikuoti. Jausdami jaunimo entuziazmą ir reaguodami į įdomiausias diskusijas apie dirbtinį intelektą išvežiojant maistą į namus ar išmaniuosius telefonus valdomus intuicija nusprendėm visą tai įprasminti ir sudėti į temą, kuri kalbėtų apie tai – ir tuo pačiu atskleistų tamsiąją technologijų pusę.
Kai neformaliai pradėjome „brainstorminti“ ir mėtytis mintimis apie problemas, susijusias su technologijomis gavome dar didesnį impulsą. Pati projekto tema ir idėjos veikloms rutuliojosi kaip nuo kalno dideliu greičiu riedanti sniego gniūžtė: atvejai kai per didelis kiekis socialinės medijos ir „Tik Toko“ žiurėjimas atvedė prie koncentracijos sutrikimų; telefonai, kurie po metų laiko negaudami atnaujimų tampa mažai funcionalūs; elektroninės šiukšlės Ganoje; priklausomybės ir taip toliau. Visa ši juoda puokštė pasiūlytų idėjų ir problemų sugulė būtent į šį projektą.
Stengėmės sukurti pilną technologijų portretą parodydami ne tik technologijų pažangą ir naudą, tačiau ir atsakomybes bei socialines, kultūrines, ir net politines problemas atkeliaujančias kartu su mūsų vartojimo įpročiais.
Koks buvo pasirengimas projektui: kas sunku, kas lengva, kas palaikė? Ką patartumėte jaunuoliams, jeigu neformali jaunimo grupė sugalvotų rengti panašų projektą?
Deja, projekto pasirengimui neužtenka tik idėjos. Reikia ir komunikacijos žinių bendraujant su partneriais iš kitų šalių, atsakomybės koordinuojat ir sukontroliuojant dalykus, planavimo, apskaičiavimo, įsigilinimo ir idėjos pagrindimo. Yra daugybė dedamųjų dalių, nuo kurių priklauso projekto sėkmė, pats pasirengimas. Sunkiausia turbūt pats rašymas ir teikimas: poveikis, numatomi rezultatai, teisingai suformuoluoti projekto uždaviniai ir tikslai.
Palaikymas šiuo atveju yra labai svarbus – mums jis atėjo iš vyresnių organizacijos koordinatorių, jaunimo darbuotojų, kurie buvo įvykdę panašius projektus prieš tai.
Svarbiausia yra nenuleisti rankų, drąsiai ieškoti atsakymų į situacijas, o kažko nežinant kelti klausimus ir juos užduoti. Galiausiai tikrai „susižvejosit“ atsakymus (šypsosi).
Kaip vyko projektas?
Susibūrėme Kauno rajone, gamtos apsuptyje esančioje sodyboje, į kurią savaitei atkeliavo jaunuoliai iš Lenkijos, Ispanijos, Vokietijos, Lietuvos bei Slovėnijos. Drauge susidėliojome programą, kurią buvome paruošę ir pradėjome tyrinėti tamsiąją technologijų pusę.
Kiekviena diena buvo ypatinga ir kitokia: turėjome dieną be technologijų, dieną, skirtą technologijoms ir aplinkai, dieną žmogui ir technologijoms, pažinimo dieną.
Projekto metu įdarbinome visus 5 pojūčius, keliavome į mišką praktinių užsiėmimų, mokėmės kvėpavimo ir atsipalaidavimo, nerimo ir streso kontroliavimo pratimų iš kviestinio svečio-specialisto, daug laiko skyrėme patirčių pasidalijimui ir dalyvių iniciatyvai, kadangi grupėje buvo ir medijų specialistų, informatikų, grafikos dizainerių, kurie turėjo tikrai įdomių idėjų.
Kokia projekto nauda jaunuoliams, organizatoriams, Lietuvai ir Europai?
Jaunuoliai susipažino su tamsiąja technologijų puse: internetinės priklausomybės, elektronikos tarša pasaulyje, tvarus vartojimas ir mūsų elgesys, privatumo ir asmens duomenų problemos. Taip pat sužinojo apie žmogaus teisių pažeidimus technologijų sektoriuje, įsivertino savo poveikį ir vartojimo įpročius, išbandė naujus skaitmeninius įrankius, programėles ir tuo pačiu mokėsi kaip pabėgti, kad ir trumpam nuo technologijų keliaudami į mišką, praktikuodami jogą su specialistu.
Organizatoriai šoko laimės šokį, nes sėkmingai išbandyti nauji darbo su jaunimu metodai, sukurtos naujos partnerystės tarp skirtingų šalių, padėti pamatai tolimesniam bendradarbiavimui. Nors ir praėjo daug laiko po projekto, mūsų Whatsapp dalyvių grupė vis dar aktyvi kas dieną: joje nuolat keičiamasi straipsniais, nuotraukomis kaip technologijos „užvaldys“ pasaulį (šypsosi).
Projektas padėjo sukurti jaunų, ambicingų jaunuolių bendruomenę Europoje, kurie ne tik palaiko draugiškus tarpusavio ryšius, bet tampa ir aktyvūs, kritiškai ir objektyviai žvelgiantys į technologijas ir tuo besidalinantys su kitais savo bendruomenių nariais.
Projekto nr.: 2019-3-LT02-KA105-006590
Nuotr. Pauliaus Pakutinsko ir Solveigos Skaisgirytės
