Šį mėnesį gvildename jaunimo dalyvavimo temą. Šiuo straipsniu norime pasidalyti gerąja praktika ir atskleisti, kaip organizacija savo veikla gali skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą. Organizacijos „Actio Catholica Patria“ vadovė Inga Rusinaitė-Vaitkuvienė dalijasi geruoju pavyzdžiu – tarptautiniais mainais „Infusion – an extract of inner skills, qualities, competences“.
Kaip susiję tarptautiniai jaunimo mainai ir žolelių arbata?
Nusikelkime laiku atgal, kai tarptautinių mainų projektas dar neturėjo „kūno“. „Projektas gimė Prancūzijoje. Ten, Marselio mieste, vyko tarptautinio projekto „Kiwipedia – Collaborative process for inclusion“ susitikimas, kurio metu dalyviai tarėsi, kaip įtraukti ir paskatinti mažiau galimybių turinčius jaunuolius ne tik dalyvauti projektuose, bet ir juos rengti. Vieno užsiėmimo metu turėjome susiskirstyti šalimis ir sugalvoti projekto idėją. Komandoje buvome su rumunais – kartu minčių lietaus pagalba žėrėme idėjas,“ – dalijosi organizacijos „Actio Catholica Patria“ vadovė Inga Rusinaitė-Vaitkuvienė. Pasak Ingos, kūrybinės dirbtuvės buvo tokios sėkmingos, kad rumunų organizacija tapo kito projekto partneriais, su kuriais organizacija vis dar palaiko ryšį.
„Prancūzai žolelių arbatą vadina „Infusion“. Kartu su tarptautinių projektų koordinatore Aušrine bejuokaudamos supratome, kad mainai ir susideda iš daug mažyčių dalelyčių – žolelyčių – ir kiekviena žolelė kažką simbolizuoja: jaunimo darbuotojus, jaunuolius, neformalų mokymąsi, šalis partneres… Viską sudėjus į vieną puodą, negali numatyti, koks bus skonis, bet dažniausiai tas skonis – netgi labai geras. Per tą vieną vakarą mes ir „sumetėme“ idėjas ir šešiese parengėme didžiąją dalį projekto,“ – pasakojo Inga.
Kalbos barjeras ir iššūkiai – ne stabdis
Pokalbio metu Inga džiaugėsi, kad, nepaisant kalbos barjero, jaunuolius pavyko įtraukti ir į paties projekto rengimo procesą. Pasak jos, jaunuoliai dalyvavo ne tik „Infusion“ mainuose, bet ir įsitraukė į kitas „Kiwipedijos“ projekto veiklas – padėjo organizuoti orientacines žaidynes Kaune. „Buvo ir tokių, kurie visiškai nekalbėjo angliškai, bet mainai paskatino juos mokytis ir bendrauti. Džiaugiuosi, kad dalyvavimas mainuose suteikė labai daug galimybių. Pavyzdžiui, viena dalyvė mainuose atrado ilgalaikę tarptautinę Europos solidarumo korpuso savanorystę ir išvyko savanoriauti į Rumuniją,“ – pasakojo Inga.
Su Inga kalbėjome ir apie netikėtus iššūkius. „Mainų projekto paraišką rašėme kartu su Aušrine, kuri, artėjant projektui, apsirgo. Kolegė, turėjusi ją pavaduoti, deja, irgi apsirgo. Mus gelbėjo pačios jaunuolės, kurios visaip mus ramino ir žadėjo padėti. Pavyzdžiui, viena pravedė žygio instruktažą, o kita – vertėjavo diskusijų metu. Taip jaunimo dalyvavimas įgavo kitą prasmę – veiklų metų įgytą patirtį jie galėjo pritaikyti praktiškai,“ – džiaugėsi Inga.
Rūpintis kitais yra tiek pat svarbu, kiek rūpintis savimi
Jaunimo mainai buvo apie emocinę sveikatą, rūpinimąsi savimi ir poreikių atpažinimą. „Priešpaskutinę mainų dieną sukiojausi virtuvėje, bet buvau be galo išvargusi. Į virtuvę užsukę dalyviai primygtinai siūlė pailsėti ir sakė, kad mokydama kitus rūpintis savimi turiu prisiminti pasirūpinti ir pačia savimi. Žiūrėjau į juos ir žavėjausi – kiek daug jaunuoliai išmoko per keturias mainų dienas. Ir tai – ne vienintelis pavyzdys. Du dalyviai patyrė kojų traumas – vienas susižeidė pirmosiomis dienomis, o kitas – paskutiniosiomis. Turėjome greitai reaguoti ir keisti programą, kad įtrauktume visus iki vieno. Taigi, žygį su palapinėmis pakeitėme pasivaikščiojimu aplink ežeriuką netoli mūsų gyvenamosios vietos. Buvo smagu matyti emocijas įgarsinančius jaunuolius, kurie įvardijo, kad nepaisant pykčio dėl atšaukto žygio, jie norėjo rūpintis vienas kito gerove,“ – mainų galia dalijosi Inga.
Projekte dalyvavo Ingrida, kuri devynerius metus lankė „Actio Catholica Patria“ organizuojamas veiklas. „Pirmą kartą ją pamačiau mūsų stovykloje, kuklią ir visai nekalbančią, tačiau dabar ji neša žinutę, kad organizacija ją užaugino, ir ji neturėtų tiek drąsos, jei nebūtų nusprendusi atvykti į stovyklą ir prisidėti prie organizacijos veiklų. Ingrida daug padėjo organizuojant tarptautinius jaunimo mainus: rašė angliškus tekstus, vykdė veiklas, bendravo su dalyviais, prisidėjo prie viešinimo ir dalyvavo galutiniame įsivertinime. Ji yra pavyzdys, kad net ir būdamas kuklus gali nuversti kalnus,“ – pasakojo Inga.
Stipriųjų savybių išsigryninimo svarba
Jaunimo dalyvavimo temą su Inga aptarėme iš įvairių pusių, bet daugiausia kalbėjome apie iniciatyvumą ir problemų sprendimą čia ir dabar. Pavyzdžiui, penkių jaunuolių komanda vyko į Ispaniją, kur susidūrė su pirmuoju iššūkiu – neturėjo kaukių, kurios tuo metu buvo privalomos ir negalėjo išsigryninti pinigų, nes bankomatas nepriėmė kortelių. Ir ką gi jie sugalvojo? Jaunuoliai ėmėsi pardavinėti lietuviškus sausainius. Pasak Ingos, tokios ir panašios situacijos jaunus žmones moko padėti, ieškoti pagalbos, kalbėtis, todėl labai svarbu yra įsivardyti stipriąsias savybes, žinoti, kaip jas panaudoti, suprasti, kuo gali padėti kiti komandos nariai ir, žinoma, mokėti prašyti pagalbos bei ją priimti.
Svarbu paminėti, kad dalyvių tarptautinių mainų metu įgyta patirtis yra naudinga ir kitiems. „Mainų metu jaunuoliai planavo, kur savo patirtimi dalinsis toliau, jau grįžę į Lietuvą. Pasibaigus projektui jie keliavo į mokyklas, kuriose ne tik kalbėjo apie mainų suteiktus džiaugsmus, bet ir apie emocinę sveikatą, prisidėjimą prie bendruomenės gerovės. Be viso to, savo patirtimi jie dalijosi ir miesto šventėje. Didžiuojuosi kiekvienu atsiskleidusiu, prisidėjusiu ir įsitraukusiu. Norėčiau, kad kiekvienas išsineštų šią žinutę: kai jaunuoliams suteiki saugią erdvę, jie gali skleistis ir suprasti, kiek vidinių išteklių jie turi ir kiek jie iš tikrųjų gali,“ – dalijosi Inga.
