Vilniaus Verkių mokykloje – daugiafunkciame centre šiuo metu yra vykdomas Erasmus+ projektas „MOSI LIFE: Modelling Situations for life“ (paraiškos Nr. 2021-1-LT02-KA220-YOU-000028836). Projektas yra orientuotas į specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių jaunuolių saviraišką ir lavinimą taikant įtraukius neformalaus ugdymo metodus.

Verkių mokykloje-daugiafunkciame centre jau 20 metų dirbanti socialinė pedagogė ekspertė, projekto „MOSI LIFE“ koordinatorė Greta Sinkevičienė dalijasi džiaugsmais ir svarbiausiais aspektais.

Kiek laiko dirbate Verkių mokykloje – daugiafunkciame centre? Papasakokite, kokio pobūdžio jūsų darbas? Ar ir kodėl jums pačiai svarbi projektinė veikla?

Verkių mokykloje-daugiafunkciame centre dirbu jau 20 metų. Centre mokosi vaikai ir jaunuoliai, turintys intelekto sutrikimą. Esu socialinė pedagogė ekspertė. Socialinis pedagogas mokykloje yra pagalbos teikėjas vaikams, paaugliams, jų šeimoms, ginantis jų teises bei primenantis pareigas, padedantis vaikui rasti savo vietą sociume. Labai myliu vaikus ir savo darbą. Savo darbe sprendžiu įvairius iškilusius sunkumus, konfliktus tarp bendraamžių, teikiu rekomendacijas pedagogams įvairiais klausimais. Savo darbe taikau šiuolaikiškus ir inovatyvius  darbo metodus. Vienas iš jų – vaidybos pagalba vedu socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus pagal parengtą programą „Žaidžiu-ugdau save“.   

Projektais domiuosi nuo 2007 m. Dalyvavimas projektuose mūsų centro įstaigos gyvenime įneša naujų vėjų, papildo ir pagyvina veiklą naujomis patirtimis ir idėjomis, padeda naujai pažvelgti patiems į save. Pedagogai taip pat turi galimybę tobulinti anglų kalbos įgūdžius. Be viso to, susiranda bendraminčių – patyrusių, patikimų profesionalų, su kuriais vos pasibaigus vienam projektui, imiesi planuoti kitą. Projektų dėka tu gali augti ir tobulėti profesine prasme, taip pat ugdytis ateičiai naudingas kompetencijas.

Kaip gimė projektas „MOSI LIFE: Modelling Situations for life“? 

Visa priešistorė prasidėjo tada, kai Erasmus+ projekto “Empowering young adult learners with Special Educational Needs (SENpower)” delegacija aplankė mūsų mokyklą. Pradėjome domėtis Erasmus+ galimybėmis ir mes, ištyrėme savo jaunuolių poreikius, pradėjome glaudžiai bendradarbiauti su VšĮ Inovacijų biuru, kuris mums padėjo ne tik parengti projektą, bet ir toliau prisideda prie sėkmingo jo valdymo ir suplanuotų veiklų įgyvendinimo.

Kokius inovatyvius metodus taikote, siekdami įtraukti jaunuolius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių?

Erasmus+ projektas MOSI LIFE taiko neformalius įtraukiuosius metodus: projekte kuriama metodika integruoja audiovizualinę medžiagą (sukurti animaciniai filmukai), sukurtus personažus, leidžiančius įsijausti į jų vaidmenį, veiklas grupėje bei žaidybinius elementus (sukurtos žaidimo kortelės). Metodika unikali ir tuo, kad apima net 9 gyvenimiškas sritis: sveikatos priežiūrą, finansinį raštingumą, švietimą, draugystę, santykius šeimoje, pomėgius, keliones, sveiką mitybą bei higieną. 

Kokios projekto veiklos, jūsų nuomone, pasiteisino labiausiai?

Be abejonės, visos veiklos yra itin reikšmingos, nes jos papildo viena kitą. Vienareikšmiškai, didžiulę pridėtinę vertę kuria animaciniai filmukai. Jų – net 10 serijų, kuriose mūsų projekto herojus Mosi mokosi spręsti gyvenimiškas situacijas. Vis dėlto, mūsų tikslinė grupė – jaunuoliai su specialiaisiais poreikiais, todėl filmuko peržiūros neužtenka norint pasiekti didesnį poveikį. Filmuke perteikta žinutė toliau analizuojama pasitelkiant neformalias ugdymo veiklas bei kortelių žaidimą. 

Remdamasi savo projekto koordinatorės patirtimi, pasidalykite projekto atneštais džiaugsmais/sėkmės istorijomis. 

Džiaugiuosi, kad esu šio projekto koordinatorė ir galiu prisidėti prie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių jaunuolių socialinės įtraukties skatinimo. Projekto metu mes organizuosime įvairias veiklas, kurios padės jaunuoliams ugdyti savo gebėjimus, bendravimo įgūdžius ir pasitikėjimą savimi. 

Mums kaip mokyklai itin reikšminga, kad pagaliau turime metodiką gyvenimo įgūdžiams ugdyti. Ši metodika pasirodė itin laiku, kadangi švietimo sistemoje numatoma pasitelkti gyvenimo įgūdžių programą.

Ar tai, kad projektą kūrė ir įgyvendina partnerės organizacijos iš skirtingų šalių, prisidėjo prie projekto kokybės? Kodėl? 

Taip, manau, kad partnerių organizacijų iš skirtingų šalių indėlis prisidėjo prie projekto kokybės. Kiekviena organizacija turi savo patirtį ir gebėjimus specialiųjų ugdymo poreikių turinčių jaunuolių srityje, todėl jos galėjo dalintis gerąja praktika ir mokytis viena iš kitos. Be viso to, skirtingos šalys neša skirtingas kultūras ir požiūrius, kurie gali praturtinti projekto turinį ir padidinti jo aktualumą. 

Kas, jūsų nuomone, daugiausia lemia sėkmingą projekto veiklą? 

Mano nuomone, sėkmingą projekto veiklą įgyvendinant projektą specialiųjų ugdymo poreikių turintiems jaunuoliams daugiausia lemia šie veiksniai: aiškus ir realistiškas projekto tikslas, tinkama komanda, nuoseklus ir lankstus planavimas bei patirtis, kuria geranoriškai dalijasi partneriai. Be to, itin svarbu atsižvelgti į jaunuolių poreikius ir lūkesčius kiekviename projekto įgyvendinimo etape. 

Ką patartumėte kitoms organizacijoms, siekiančioms pagerinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių jaunuolių socialinės įtraukties galimybes? 

Vienas iš patarimų, kuriuo galėčiau pasidalinti, yra toks: reikia klausyti ir bendrauti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais jaunuoliais, sužinoti jų lūkesčius ir poreikius. Taip pat svarbu skatinti jų savarankiškumą ir gebėjimą prisitaikyti prie įvairių situacijų. Kviečiu visus ieškoti naujų metodų ir naudotis galimybėmis, kurias mums suteikia technologijų plėtra, sekti naujausias tendencijas ir praktikas, susijusias su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių jaunuolių socialine integracija. Galiausiai, skatinčiau bendradarbiauti ir keistis patirtimi su kitomis organizacijomis, kurios taip pat dirba šioje srityje. 

Parengė: Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro 

Socialinė pedagogė 

Greta Sinkevičienė 

Projekto „MOSI LIFE“ koordinatorė