„Jaunimas YRA“ kartu su VšĮ „Užimtumo akademija“ įgyvendino projektą „Balsuojam!“, kurio tikslas – neformaliais metodais grįstų veiklų pagalba skatinti jaunimo pilietiškumą ir aktyvų dalyvavimą vietos savivaldos gyvenime, sprendimų priėmime ir demokratiniuose procesuose. Projekto metu vykusios diskusijos su sprendimų priėmėjais, rinkimų simuliacijos, protmūšiai ugdė jaunų žmonių pilietiškumą ir aktyvų dalyvavimą vietos savivaldos gyvenime, sprendimų priėmime, demokratiniuose procesuose.

Pradėkime nuo pradžių. Kokia yra projekto „Balsuojam!“ priešistorė? Kaip gimė ši idėja?

Idėja buvo auginta ir brandinta gana ilgai. Balsavimo nuo 16 metų savivaldos ir merų rinkimuose tema nacionalinėje jaunimo politikoje taip pat buvo svarstoma ir diskutuota, prie jos nuolat grįžtama. Praėjusiais metais ši tema tapo dar aktualesne merų ir savivaldos rinkimų akivaizdoje, todėl asociacija „Jaunimas YRA“ ir VšĮ „Užimtumo akademija“ beveik metus laiko analizavo, kaip sukurti kuo produktyvesnį projektą sujungiant abiejų pusių idėjas.

Pasidalinkite išsikeltu projekto „Balsuojam!“ tikslu. Kokių priemonių ėmėtės šiam tikslui pasiekti?

Kėlėme sau pagrindinį tikslą – neformaliais metodais grįstų veiklų pagalba skatinti jaunimo pilietiškumą ir aktyvų dalyvavimą vietos savivaldos gyvenime, sprendimų priėmime, demokratiniuose procesuose. Šiuo projektu taip pat siekta supažindinti jaunimą su savivaldos procesais pritaikant edukacines priemones ir savivaldos rinkimų simuliacijos pagalba įtraukti jaunimą į demokratinius procesus. Tai – ir galimybė jaunuoliams mokytis dalyvauti pilietinėje visuomenėje, įsitraukti į demokratinį gyvenimą, sprendimų priėmimo procesą, todėl įvairiuose Lietuvos miestuose vykdytos edukacijos/situacijų analizės, protmūšiai, sukurtos edukacinės priemonės, padėjusios įtraukti jaunuolius. Tikime, kad tai prisideda prie jų pilietiškumo ugdymo, atsakomybės jausmo puoselėjimo, susipažinimo su Europos vertybėmis, demokratiniais procesais Lietuvoje ir Europoje.

Kodėl, jūsų nuomone, yra svarbu savivaldos rinkimuose leisti balsuoti šešiolikmečiams?

Balsavimo teisės suteikimas nuo 16 metų – tema, turinti daugybę „už“ ir „prieš“ argumentų. Pavyzdžiui, jei balsavimo įprotis būtų formuojamas regionuose gyvenančiam jaunimui, tikėtina, kad sulaukę pilnametystės jie sugrįžtų dalyvauti savivaldos rinkimuose. Vystant projekto idėją norėjosi ne tik diskutuoti aktyvaus dalyvavimo demokratiniame gyvenime tema, bet ir skatinti bendruomenės pilietiškumą, aktyvumą. Be viso to, siekėme statistiškai įvertinti galimą šešiolikmečių įsitraukimo į rinkimus įtaką. Taigi, projekte nusimatėme ir vieną iš pagrindinių veiklų – rinkimų simuliaciją, kuri sulaukė nemažo susidomėjimo. Projektu norėjome jauniems žmonėms parodyti, kad savivaldos gyvenimas, politinė veikla, piliečio teisės ir pareigos yra susijusios su jų kasdienybe. Tinkamas jaunimo informavimas apie savivaldos veiklą ir vykdomus procesus leidžia jauniems žmonėms prisijungti ir aktyviau įsitraukti į pilietinę veiklą, dalyvauti dialoge su politikais, teikti savo siūlymus problemų sprendimui ir kurti jaunimui draugišką mikroklimatą savivaldoje.

Papasakokite apie „Balsuojam!“ projekto veiklas

Projektas prasidėjo diskusijomis su sprendimų priėmėjais, įvyko ir rinkimų simuliacijos, vėliau kvietėme jaunimą į protmūšius, kurių metu pasitikrinome savo žinias apie demokratinius procesus. Taip pat sprendėme atvejų analizes, kurių metu jauni žmonės turėjo priimti sprendimus remiantis aprašytomis situacijomis, atsakinėjo į klausimus, diskusijų pagalba ieškojo būdų prisidėti prie sprendimų priėmimo turėdami ir neturėdami balsavimo teisę. Visos užduotys skatino valstybės valdymo procesų, veikiančių struktūrų, eigos pažinimą.

Pasidalinkite, su kokiais iššūkiais susidūrėte ir kaip sekėsi juos įveikti?

Pagrindiniai kylantys iššūkiai buvo tik keli. Pirmiausia, pastebėjome, kad skirtinguose miestuose sudėtinga vykdyti ir išlaikyti lygiavertį veiklų žinomumą. Taip pat pastebėjome, kad organizacijose ar nevyriausybiniame sektoriuje neįsitraukę jaunuoliai gan pasyviai žiūri į pilietiškumo skatinimo veiklas, net V16 klausimą, todėl tai verčia dar labiau susimąstyti apie problemas, susijusias su pasyvumu, pilietiškumu ir bendruomeniškumu.

Kokius metodus reikėtų taikyti norint užtikrinti šešiolikmečio pasiruošimą balsuoti rinkimų dieną?

Diskusijų metu išgirsta nemažai pasiūlymų dėl šešiolikmečių ir jaunesnių asmenų platesnį pasiruošimą keliaujant prie balsadėžių. Vieni pirmųjų siūlymų – kokybiškesnis pilietiškumo pagrindų / pilietiškumo ugdymo pamokų turintys ir aktualizavimas. Vėliau turėtų sekti išsamesnis supažindinimas su valstybės valdymo procesais, egzistuojančiomis partijomis, politikais (ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygiu). Žinoma, iškyla kitų sunkumų, apie kuriuos reikėtų apgalvoti, tokių kaip perteklinė agitacija, mokytojų nuomonės formavimas balsavimo klausimais, skirtingų politinių jėgų lankymosi užtikrinimas. Manome, kad papildomi iššūkiai dėl pasiruošimo ir baimės kyla dėl galimai lengviau paveikiamos moksleivių nuomonės. Vis dėlto, vis tiek grįžtama prie kokybiškesnio švietimo ir fakto, kad 16-mečiui (o dažnai ir vyresniam) trūksta bendro sistemos, demokratinių procesų, Lietuvoje veikiančios politinės sistemos  supratimo ir žinoma, žinių, leidžiančių suprasti, jog galima (ir kaip) prisidėti prie sprendimų priėmimo, procesų valdymo.

Kokią tokio pokyčio naudą ir prasmę matote?

Tikimės, kad padidės įsitraukimas ir dalyvavimas, didės suvokimas apie demokratinius procesus, supratimas, kad jaunimas gali prisidėti prie valstybės valdymo. Norėtųsi, kad projektas darytų įtaką ir jaunų žmonių aktyvumui balsuojant. Dar vienas mūsų lūkesčių – gautais tyrimo rezultatais prisidėti prie tolimesnių procesų, susijusių su balsavimu nuo 16 metų savivaldos ir merų rinkimuose bei padėti keisti požiūrį į jaunus žmones, kurie taip pat nori ir gali aktyviai prisidėti prie valstybės valdymo.

Kokius apčiuopiamus rezultatus šis projektas padėjo pasiekti?

Norime pasidžiaugti, kad rinkimų simuliacijos pritraukė nemažai jaunų žmonių, kurie išreiškė savo nuomonę rinkimų simuliacijose. Simuliacijos vyko penkiuose miestuose: Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje ir Kėdainiuose. Jų metu dalyviai galėjo pasisakyti, ar turėdami Konstitucinę teisę balsuoti nuo 16 metų, dalyvautų ir atiduotų savo balsą vietos savivaldos ir merų rinkimuose. Simuliacijose dalyvavo 960 jaunuolių, 72 proc. pasisakė, jog balsuotų turėdami tokią teisę, 27 proc. atsakė, jog nebalsuotų net ir turėdami tokią galimybę, 1 proc. biuletenių buvo sugadinti. Vykdytos diskusijos su sprendimų priėmėjais, visuomenininkais, švietimo atstovais. Vykdyti protmūšiai su jaunais žmonėmis, taip pat situacijų/atvejų analizių renginiai. Manome, kad projektas prisidėjo prie jaunų žmonių aktyvinimo, jų pilietiškumo didinimo, įtraukimo ir skatinimo prisidėti prie sprendimų priėmimo. Taip pat užmegztos partnerystės tęsiamos ir pasibaigus projekto veikloms – susitinkame panašiose veiklose ir kituose formatuose. 

Ir dar vienas labai svarbus rezultatas – projekto metu pavyko sukurti stalo žaidimą „Demokratija YRA“, kuris pritaikytas žaisti draugų kompanijoje ir gali būti naudojamas kaip metodinė priemonė. Stalo žaidimas prisidės prie demokratijos žinių plėtros, pilietinės visuomenės kūrimo Lietuvoje, demokratinių vertybinių nuostatų puoselėjimo, pilietiškumo, pažinimo, socialinės, kultūrinės, komunikavimo kompetencijų ugdymo.

Kokią naudą šis projektas suteikė jaunam žmogui?

Projektas prisidėjo prie įvairių jaunų žmonių kompetencijų ugdymo, taip pat plėtė akiratį demokratinių procesų srityje. Veiklos skatino jaunimo pilietiškumą ir aktyvesnį dalyvavimą vietos savivaldos gyvenime, sprendimų priėmime, demokratiniuose procesuose. Tikime, kad jaunuoliai tapo pilietiškesni, atsakingesni, geriau susipažinę su Europos vertybėmis, demokratiniais procesais Lietuvoje ir Europoje.