Ugnė Tartėnaitė iš Vievio miestelio apie mokymąsi vasarą net neturėjo minčių. Tačiau atsitiktinumas pakeitė tiek planus, tiek požiūrį į tai, kaip gali atrodyti mokymosi procesas. „Iš Vievio kultūros centro darbuotojos sužinojau apie galimybę dalyvauti „Erasmus+“ jaunimo mainuose apie ekologiją. Kadangi man itin įdomi ši tema, taip pat buvau patikinta, kad dalyvavimas nemokamas ir truks vos 10 dienų, nusprendžiau pamėginti. Gavau visko – ir žinių, ir pažinčių, ir suvokimą – jog mokytis galiu ne tik sėdėdama suole“, – sako Ugnė.

Galimybė mokytis patiriant

Jaunimo mainai, kuriuose Ugnė nusprendė dalyvauti, vyko Daugirdiškių mokymo centre, kur susirinko 29 jauni žmonės iš Lietuvos, Estijos ir Ukrainos. Tikslas buvo sukurti dalyviams galimybę suprasti, kodėl svarbu gyventi ekologiškai. „Kazokiškės yra už mažiau nei 10 km nuo mano miesto Vievio ir apie sąvartyną žino tikrai kiekvienas vievietis, tačiau jame buvęs – retas, – pasakoja Ugnė. – Jaunimo mainų metu skyrėme vieną dieną išvykai ten. Prieš važiuojant mums sakė, kad šiukšlės užima didelį plotą ir kad kvapas bus stiprus, bet tik ten pabuvus supranti, kiek daug iš tikrųjų yra šiukšlių, kurių neįmanoma perdirbti.“ Ugnė pasakoja, kad sąvartyne jai labiausiai įsiminė gandrai, ten ieškantys maisto: ,,Dar niekada jokioje kitoje vietoje nesu mačiusi jų tiek daug. Dabar prieš imdama plastikinį maišelį pagalvoju apie matytus gandrus, klausiu savęs, ar mano įprotis yra toks svarbus, kad rizikuočiau jų gyvybe.“

Sąvartyne Ugnei itin įsiminė gandrai. Nuotr. iš asm. archyvo.

Jaunimo mainų metu Ugnė kartu su kitais dalyviais taip pat diskutavo su specialistais, mokėsi rūšiuoti, prikelti nebenaudojamus daiktus antram gyvenimui bei turėjo progą pasikalbėti su Vilniaus gatvių praeiviais, susipažinti su jų nuomonėmis apie ekologijos situaciją Lietuvoje.

Jaunimo mainuose sukuriama galimybė mokytis neformaliuoju būdu. Nuotr. iš asm. archyvo

Dalyviai patys sprendžia, kaip ir apie ką mokytis

Jaunimo mainų, kaip mokymosi metodo, išskirtinumas tas, jog patys dalyviai tiek prieš veiklas, tiek jų metu turi galimybę formuoti programą bei turinį. „Dar prieš mainus, per lietuvių grupės susirinkimus, buvome supažindinti su programa, patys teikėme savo pasiūlymus ir idėjas, ką norėtume veikti arba ką reikėtų išmesti, – pasakoja Ugnė. – Mainų metu kiekvieną vakarą aptardavome prabėgusią dieną ir tai, kas dar laukia ar kas norėtume, kad lauktų. Tiek kalbant apie mokymosi veiklas, tiek apie pramogas – pavyzdžiui, vieną paskutinių vakarų lietuvė pasiūlė surengti dainų vakarą ir labai greitai tai buvo suorganizuota.“

Galimybė pažinti kitas kultūras

Viena iš jaunimo mainų būtinų sąlygų – dalyviai privalo būti bent iš dviejų šalių, kad būtų sukurta galimybė ir susipažinti su kita kultūra. „Kartu su mumis – 10 lietuvių – mainuose dalyvavo ir 10 estų bei 9 ukrainiečiai, – savo patirtimi dalijasi Ugnė. – Turėdavome kultūrinius vakarus, kurių metu pažindinomės su tradiciniais kitų šalių patiekalais, šokiais, dainomis – stengėmės pristatyti, kokią kiekvienas mato savo šalį. Po tų vakarų ne tik daugiau sužinojau, bet ir sugriuvo kai kurie stereotipai. Taip pat, kadangi bendravome anglų kalba, turėjau progą praktiškai išbandyti mokykloje įgytas žinias.“

Jaunimo mainus finansuoja Europos Sąjungos programa jaunimui „Erasmus+“. Norintys sužinoti apie jaunimo mainų galimybes gali kreiptis į Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrą arba artimiausią regioninį konsultantą, kurių sąrašas čia.