Negalima keliauti? Nėra galimybių susipažinti su naujais žmonėmis? Nėra sąlygų plėsti akiratį ir bendrauti su kitų šalių bendraamžiais? Netiesa! Tą įrodėme mes surengdami debatus tarp keturių šalių mokinių.
Diskutavome šiandien ypač aktualia tema „Kodėl verta saugoti paveldą?“ Visų keturių šalių mokiniai tarpusavyje aptarė tokias šios temos potemes: „Kodėl vaikai turėtų būti šviečiami apie kultūrinį paveldą?“, „Stikliniai pastatai darko ar puošia kraštovaizdį?“, „Kultūrinio paveldo nauda ir turizmo plėtros trūkumai“ ir „Kodėl neapčiuopiamas paveldas turėtų būti ypač saugomas?“
Kodėl vaikai turi būti šviečiami apie kultūrinį paveldą? Diskutuodami pabrėžėme, kad kultūrinis paveldas padeda atskleisti kiekvienos šalies žmonių tapatybę, leidžia pažinti savo šaknis, įvairias meno rūšis, amatus, kulinarinį paveldą. Pažindami kultūrinį paveldą vaikai mokosi, ieško panašumų ir skirtumų su kitomis kultūromis, ugdosi toleranciją ir kūrybiškumą.
Stikliniai pastatai darko ar puošia kraštovaizdį? Į šį klausimą vienareikšmiško atsakymo nėra Viskas priklauso, kokioje vietoje iškyla toks statinys. Žinoma, tokie pastatai dažnai pasižymi išskirtine arcitektūra, juos statant galima taikyti naujausius technologinius išradimus, galima džiaugtis šviesa pastato viduje. Tačiau jei toks pastatas iškyla netinkamoje vietoje, jis darko kraštovaizdį, atrodo kaip svetimkūnis.
Kultūrinio paveldo nauda ir turizmo plėtros trūkumai. Keliaudami pažįstame aplankytų kraštų kultūrą, plečiame savo akiratį, lyginame skirtingas kultūras, mokomės. Turistinėse vietose vietiniai ūkininkai ar amatininkai gali parduoti daugiau savo produkcijos, ten gerėja susisiekimo ir aptarnavimo infrastruktūra, atsiranda naujos darbo vietos. Bet turizmo plėtra atneša ir neigiamų dalykų: masinis turizmas niokoja lankomas vietas, darko kraštovaizdį, susidaro transporto spūstys, turistų poreikiams sunaudojama per daug vietos išteklių, pavyzdžiui, vandens.
Kodėl neapčiuopiamas paveldas turėtų būti ypač saugomas? Neapčiuopiamas kultūrinis paveldas yra gyvybiškai svarbus kiekvienai šaliai ir kiekvienam piliečiui. Taip pat jis skatina tarptautinį bendradarbiavimą, skirtingų kultūrų, religinių grupių bendravimą bei pagarbą, toleranciją, keitimąsi patirtimi, demokratinės visuomenės formavimą.
Taigi, jaunimas gali ir nori bendrauti ir virtualiai! Jauniems žmonėms rūpi paveldosaugos problemos ir jie nori diskutuoti apie tai su kitų šalių jaunais žmonėmis!
Diskusija vyko „Erasmus+“ projekte „Herit app“, kurį įgyvendina Vilniaus Gabijos gimnazija.
