Šiuolaikinė psichologija teigia, kad emocinė gerovė ir sėkmingi socialiniai santykiai lemia kiekvienos asmenybės, organizacijos ir visuomenės sėkmę, tai turi reikšmingą poveikį ir besimokančiųjų akademiniams ugdymo rezultatams. Todėl Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija, žengdama su ugdymo aktualijomis, įgyvendino projektą „Kokybiškas socialinis ir emocinis ugdymas(is) – organizacijos pažangos veiksnys“, kuriuo siekė plėsti šios srities žinias ir įgūdžius, nes pozityviu santykiu su savimi ir kitais kuriame aplinką, kurioje skleidžiasi tiek geriausios asmeninės savybės, tiek iniciatyvos.
Psichologinės sveikatos palaikymas yra aktuali tema, nes, anot Pasaulinės sveikatos organizacijos 2021 m. skelbto tyrimo, pasaulyje vienas iš septynių 10–19 metų amžiaus vaikų patiria psichikos sveikatos sutrikimų, o dar didesnė dalis patiria nediagnozuotų iššūkių. Projekto mokymai padėjo įsigilinti, kokių emocinių sunkumų patiria mokiniai, kaip mokytojai gali jiems padėti. Įgijome daug psichologijos žinių, praktikų, pritaikomų šiuolaikiniam ugdymui. Aiškinomės, kaip atrasti asmenybės galias, jas panaudoti ir stiprinti, puoselėti kūno ir proto ryšį, išlaikyti vidinę pusiausvyrą, kontroliuoti stresą, koncentruoti ir valdyti dėmesį, atkurti energiją. Įgytas žinias ir įgūdžius išbandome patys ir integruojame į ugdymą.
Atvirumas įvairovei ir mažiau galimybių turinčių asmenų visavertis integravimas į visuomenę yra vieni iš europinio vystymosi prioritetų. Todėl kaip ugdymo profesionalai stiprinome nuostatas, jog būtina integruoti į ugdymą skirtingos kultūrinės, tautinės, socialinės aplinkos asmenis, fizinių ir / ar elgesio bei emocijų sutrikimų, kitų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius. Svarbu, kad kiekvienas patirtų kuo mažesnę socialinės, ugdymosi aplinkos atskirtį ir jaustųsi priimtas, saugus, ugdytųsi patirdamas sėkmę, atrastų savo galias, realizuotųsi asmeniniam ir visuomenės labui. Tam ypač pasitarnauja pozityvusis ugdymas. Parengėme šių principų atmintines ir savo bendruomenėje kreipiame ir ugdymą šia linkme.
Atmintines galite rasti čia:
Mokymų dalyviai džiaugiasi susitikę su kolegomis iš Europos šalių mokyklų ir pasidaliję socialinio emocinio ugdymo problemomis, praktiniais patarimais. Mokytojai minėjo, jog visoms mokykloms, kaip biudžetinėms įstaigoms, trūksta pagalbos specialistų, tad nėra lengva tvarkytis su iššūkiais. Kaip tai spręsti? Prieita prie išvados, kad svarbu turėti žinių, empatijos, įgusti pozityviai skatinti pageidaujamą elgesį, kurti saugią emocinę aplinką, bendradarbiauti su tėvais. Taip pat mokyklose, nors ir nedidelės, bet turi veikti pagalbos mokiniui specialistų komandos, mokytojų paramos grupės. Pasidalintos mokymų dalyvių patirtys kuria pokytį mūsų ugdymo įstaigoje: atviriau kalbamės apie emocinį klimatą, esame dėmesingesni vieni kitų emocinei gerovei, ieškome pozityvių problemų sprendimo būdų.
Tarptautiniai mokymai praturtino dalyvių kultūrines patirtis, praplėtė profesinį akiratį, suteikė galių kurti kokybiškesnį santykį su savimi ir ugdytiniais įtampos nestokojančiame kasdieniame darbe. Džiaugiamės, kad „Erasmus+“ programa veda mūsų organizaciją link socialinio emocinio ugdymo pokyčio, kurį diktuoja laikotarpis, suteikia impulsų naujoms iniciatyvoms.
