Siekiu sudominti mokinius ir paskatinti juos kurti pradedama kone kiekvieno bendrojo ugdymo dalyko pamoka. Dramos elementų taikymas pedagogo veikloje suteikia galimybę šį siekį įgyvendinti. Sąvoka „drama“ pamokoje vartojama kūrybinės raiškos prasme. Drama – vienas iš būdų kalbėti su mokiniais tiek apie grožinę literatūrą, tiek apie gyvenimiškas aktualijas. Drama – tai raiška, per kurią galima atskleisti daugelio dalykų (lietuvių ir užsienio kalbų, istorijos, muzikos, dailės ir kt.) – mokomąją medžiagą. Dramos elementai padeda kūrybiškiau išmokti šiuos dalykus. Kuo išskirtinė drama kaip mokymo ir mokymosi metodas? Iš to, kaip mokinys vaidina, galima vertinti jo klausymo ir kalbėjimo įgūdžius. Per dramą įgyti įgūdžiai gali palengvinti realių gyvenimiškų problemų sprendimą.
Galimybę susipažinti su dramos elementų naudojimo pedagogo veikloje būdais bei galimybėmis suteikė dalyvavimas „Erasmus+“ bendrojo ugdymo srities mobilumo projekto „Dramos elementų naudojimas pedagogo veikloje“ kursuose ir darbo stebėjimo stažuotėje bei Kultūros paso edukacijoje „Drama be dramų“. Lietuvių kalbos ir literatūros pamokose bei klasės valandėlių metu buvo išbandyti įvairūs draminiai mokymo būdai.
Psichofiziniai žaidimai ir pratimai taikyti pamokos pradžioje, kai norėta mokinius nuteikti ir sukaupti darbui. Tai jutimus, empatiją ugdančios užduotys (apibūdinti dabartinę savo būseną, įsivaizduoti save tam tikromis aplinkybėmis); kūrybinę vaizduotę ugdantys pratimai: garso, vaizdo, simbolio keliamos asociacijos, teksto kūrimas iš pasiūlytų kelių žodžių, frazių; klasės tarpusavio sąveiką didinantys pratimai. Mokiniai turi galimybę kurti savo scenarijų, taikant dramos metodą, kai mokytojas ir klasė pasirenka situaciją, kurią galima dramatiškai interpretuoti. Kiti būdai – improvizacija be scenarijaus bei prisiimtas socialinis vaidmuo.
Improvizavimas – bene artimiausia realių situacijų refleksijai dramos metodo forma. Socialinio vaidmens prisiėmimas savaime turi visuomeninio, gyvenimiško pažinimo turinį. Vaidmenys gali būti įvairūs: tyrinėtojo, analizuojančio pateiktą medžiagą kokiu nors aspektu (lavinamas analitinis mąstymas); turistas, klausinėjantis norimos informacijos (mokomasi naudotis užsienio kalbos žiniomis); detektyvo (plėtojami loginio mąstymo įgūdžiai); advokato (ugdomas gebėjimas argumentuoti).
Vienas iš sėkmingų dramos elementų taikymo lietuvių kalbos ir literatūros pamokose pavyzdžių – F. Kafkos apysakos „Metamorfozė“ įvykio pristatymas iš skirtingų socialinių vaidmenų pozicijos. Taikant šį draminį metodą mokiniai turėjo pasirinkti vaidmenį (psichologo, policininko, kaimyno ar kt.) arba parengti ir suvaidinti savo pačių sugalvotą kūrinio pabaigą. Pasirinktas vaidmuo suteikė galimybę aktualizuoti jau turimas mokinių žinias, panaudoti patirtį, remtis savo emociniais išgyvenimais, vertybėmis. Iš to, kaip mokiniai atliko pasirinktus vaidmenis, ar teisingai pagal vaidmens logiką elgėsi, kalbėjo (vartojo atitinkamą žodyną, sąvokas), buvo galima spręsti apie pamokos medžiagos įsisavinimą, kūrybiškumo, komunikavimo ir kitų kompetencijų ugdymą. Džiugino mokinių iniciatyvumas, kūrybiškumas atliekant šią užduotį, nustebino jų vaizduotės turtingumas sukuriant ir perteikiant vaidyba dramatišką kūrinio atomazgą. Taigi dramos elementų taikymo pedagogo veikloje metodo nauda ta, jog mokymas pasitelkiant draminę raišką tampa patrauklesnis, efektyvesnis, visapusiškesnis, o žaidimas ir improvizacija įveikia monotoniją.
Dramos metodai, naudojami klasės veiklų metu, padeda sukurti teigiamus moksleivių santykius, jaukią emocinę aplinką, gerinti emocinį socialinį klimatą. Įvairios sukuriamos situacijos leidžia mokiniams gilintis į žmonių elgesio priežastis, skirtingus požiūrius, per dramą ugdytis kritinį mąstymą. Šios žinios ir gebėjimas vertinti situaciją iš skirtingų perspektyvų gali praversti ne tik rašant samprotavimo rašinius, bet ir realiose gyvenimiškose situacijose. Taigi, viena vertus, taikydami dramos metodus, mokiniai suvokia dramą kaip meną; kita vertus, praturtina žinias apie žmonių elgesio motyvus, reiškinių vertinimo perspektyvas, stiprina kalbėjimo, klausymo, sklandaus kalbos mokėjimo įgūdžius. Taip pat ugdo kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą dirbti komandoje, stiprina socialinius įgūdžius, praturtina vaizduotę, ugdo artistiškumą.
Antroji dramos lementų taikymo sritis – savistaba. Mokytis per vaidybą – tai ir tyrinėti savo vidinį pasaulį, stiprinti suvokimo įgūdžius. Dalyvaudami Kultūros paso edukacijoje ,,Drama be dramų“, mokiniai tai kūrybinės dramos terapijos dirbtuvėse kūrė kaukes – vaidmenis (savo viešojo veido, vidinio „aš“), piešė individualius ir kolektyvinius piešinius ir taip mėgino geriau pažinti save. Šio užsiėmimo metu, naudodami žaidybinius / teatrinius metodus, kaukes ir vaidmenis dalyviai galėjo pažinti paslėptus asmenybės aspektus, patirti save scenoje ir išlaisvinti kūrybinį mąstymą. Taigi drama yra išskirtinis mokymo ir mokymosi metodas, įvairiapusiškai praturtinantis mokytojo pedagoginę patirtį, įdomus ir naudingas mokiniams: leidžiantis jiems patirti vaidmens atlikimo džiaugsmą, galimybę įsijausti į pasirinkto personažo išgyvenimu, įgyti drąsos, pasitikėjimo savimi.