Pavasarinis lietus, žydintys narcizai, darbuotojų streikas ir neveikiančios metropoliteno linijos – taip Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus specialistus V. Lipskienę, R. Marcinkų ir M. Pavilionienę pasitiko Prancūzijos sostinė ankstyvą 2023 m. pavasarį. 2023 m. kovo 6–13 d. savivaldybės komanda, įgyvendinanti „Erasmus+“ bendrojo ugdymo mobilumo projektą „Įtraukusis ugdymas: nuo iššūkio link galimybės“, lankėsi net keturiose savo ugdymo filosofija ir puoselėjama kultūra labai skirtingose Paryžiaus mokyklose.

Stebėta patirtis lyg mozaika susidėliojo į spalvingą kaleidoskopą. Daugelis pamatytų dalykų žavėjo, dalis – stebino. Pavyzdžiui, Prancūzijos švietimo sistema: čia vaikai pradeda eiti į mokyklą nuo 6 metų ir mokosi pradinėje mokykloje 5 metus. Baigę pradinio ugdymo programą, tęsia mokymąsi koledže. Labai stebino tai, kad vaikai mokosi „atvirkštine“ eiga: pirmaisiais mokymosi koledže metais – 6-oje, antraisiais – 5-oje, po to – 4-oje ir galiausiai – 3-oje klasėje. Koledžo trečiosios klasės mokiniai atlieka stažuotę įmonėse – tai yra profesinio orientavimo programos dalis. Kiekvienas Prancūzijos koledžas turi profesinio orientavimo specialistą, kuris padeda mokiniams apsispręsti dėl tolesnio mokymosi. Galimybės yra trys: bendrojo ugdymo, bendrojo ir technologinio ugdymo, profesinio ugdymo licėjus. Pasirinktame licėjuje mokiniai ir toliau  mokosi „atgaline“ tvarka: 2-oje, 1-oje ir baigiamojoje klasėje.

Visose ugdymo pakopose mokyklos „pasirenkamos“ griežtai vadovaujantis teritorinio paskirstymo principu. Išimtis – privačios mokyklos, kurių Prancūzijoje tikrai daug. Dažniausiai tokios mokyklos kuriasi kaip alternatyva tradicinėms: jose įgyvendinamos savitos pedagoginės programos, išpažįstama savita ugdymo filosofija (pvz., katalikiškos,  Valdorfo, Montesori mokyklos).

Viena iš tokių aplankytų, netradicinę pedagogiką praktikuojančių – Emile Zola mokykla, kurioje įgyvendinama institucinės pedagogikos metodika, grindžiama kryptingu mokinių atsakomybės už mokymąsi, jų savarankiškumo ugdymu, mokyklos įstatymų bei elgesio taisyklių paisymu. Pasisvečiuota Montessori mokykloje „Wi-school“, kurioje mokosi 6–11 metų vaikai. Čia stebėtas optimalus mokymo metodų parinkimas pagal mokinių gebėjimus bei ugdymo(si) poreikius.

Trečioji aplankyta mokykla – Saint-Dominique vidurinė mokykla, kurios misija – užtikrinti ugdymo kokybę ir prieinamumą kiekvienam besimokančiajam, puoselėti toleranciją kitam ir kitokiam. Ypač akcentuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pasirengimas savarankiškam gyvenimui, esminių įgūdžių, leidžiančių autonomiškai gyventi visuomenėje, ugdymas.

College Jean Charcot susipažinta su gabių vaikų ugdymu. Koledžo direktoriaus pavaduotojas ugdymui, socialinių mokslų daktaras, elgesio biologijos tyrinėtojas atskleidė ypatingų mokinių ugdymo „virtuvės“ paslaptis: ko gabius mokinius moko grafoterapeutas, kodėl šiems mokiniams yra reikalingi žongliravimo pratimai ir apie ką mums „kalba“ ypač dailus, stipriai įspaustas mokinio raštas ir pan.

Žinoma, vizito metu vyko ne mažiau įdomi projekto komandos „popamokinė“ veikla: Triumfo arka, Luvro muziejus, Versalio rūmai, Eifelio bokštas, prancūziški kruasanai ir „tikra“ arba „prailginta“ kava…

Apie visas projekto patirtis jau ne kartą pasakota savivaldybės švietimo įstaigų vadovams bei mokytojams. Tačiau akivaizdu, kad stebėta projekto patirtis, išgyventi įspūdžiai verti ne tik trumpo pasakojimo ar aprašymo, bet ir atskiro leidinio. Ši mintis įgyvendinta: projekto patirtis pavirto į gaires švietimo įstaigoms dėl ugdomosios aplinkos, palankios įtraukiojo ugdymo nuostatų įgyvendinimui.