Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos pedagogai mano, kad rengiantis darbui su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis svarbu patiems mokytojams tobulinti bendrąsias kompetencijas, kaupti žinias ir praktinius metodus, padedančius ugdyti bendrąsias kompetencijas ir gyvenimo įgūdžius. Išsikėlus tokį tikslą ir gimė „Erasmus+“ KA122 mobilumo projektas „Bendrųjų kompetencijų ugdymas – sėkmingas asmenybės formavimas“. Per 9 projekto mėnesius 10 gimnazijos mokytojų ir socialinė pedagogė dalyvavo 5 skirtinguose kvalifikacijos kėlimo kursuose užsienyje.

Kuo mokymai aktualūs šių dienų mokyklai?

Kursų Barselonoje pagrindinės temos – laimė ir gera savijauta, laiminga klasė, pozityvi psichologija ir pozityvus švietimas. Psichinė sveikata tampa viena aktualiausių temų tarp moksleivių ir mokytojų, ypač po Covid-19 pandemijos bei dėl karo Ukrainoje. Ar gali vykti sklandus mokymasis, kai jaučiama įtampa ir nerimas? Kaip galime padėti sau ir mokiniams atsikratyti niūrių minčių ir slogių nuotaikų, suteikti saugumo ir pastiprinimo vieni kitiems. Dalyvės mokėsi meditacijos, susikaupimo ir atsipalaidavimo pratimų, pritaikomų tiek dalykų pamokose, tiek dirbant su vadovaujama klase, išbandė palankų klasės mikroklimatą kuriančių veiklų, kurios pagrįstos pasitikėjimu, pagarba ir dėkingumu – esminiais dalykais, užtikrinančiais mokinių gerą savijautą pamokoje, kas yra būtina sėkmingo mokymosi sąlyga.

Kursų Kroatijoje pagrindinė tema buvo mokymas ir mokymasis kitose aplinkose. Mokymų metu dalyviai atliko įdomias ir įtraukiančias užduotis Splito gatvėse ir apylinkėse. Mokytojai sukorė dešimtis  tūkstančių žingsnių ieškodami užkoduotų užduočių, fotografuodami ir kurdami įvairius video. Dalyvės gavo atsakymus į daugybę klausimų. Kokios skaitmeninės priemonės gali padėti mokytojui? Kaip mokytojo kūrybiškumas naudojantis jomis gali mokymą padaryti patrauklų, įtraukų? O gal lauko klasės – tai žvilgsnis į ateities mokyklą? Klasės be sienų? O jei dar ir lauke? Technologijos tobulėja, jos kelia iššūkius pedagogams, o naujos inovacijos skatina mokytis visą gyvenimą ir keliauti koja kojon su XXI amžiaus iššūkiais…

Kursų Tenerifėje tema – „Sumanus vertinimas ir į(si)vertinimas“. Mokymų metu dalyviai aptarė įvairius vertinimui ir įsivertinimui taikomus būdus, diskutavo apie mokinių įsitraukimą sudarant vertinimo kriterijus ir keliantis mokymosi tikslus. Mokymų lektorė P. Mundi kvietė dalyvius diskutuoti apie pastovaus kaupiamojo vertinimo sistemą, kuomet vertinamas ne tik dalyko turinys, įgūdžiai, bet ir požiūris į mokymąsi. Dalyviai kūrė požiūrio į mokymąsi ir grupinio darbo vertinimo rubrikas, rašė įsivaizduojamos pamokos tikslą ir uždavinius, numatė būdus, kurie leistų mokiniams parodyti jų išmokimą bei kompetencijas. Mokymų dalyvės sutarė, kad vertinimas yra nuolatinis procesas, kurio tiklsas – motyvuoti mokinius mokytis, teikiant grįžtamąjį ryšį apie jų gebėjimus ir išmokimo lygį bei rekomendacijas tolesniam tobulėjimui.  

Apie XXI amžiaus mokiniui būdingus įgūdžius mokytojai diskutavo mokymuose Berlyne. Šio amžiaus mokinys – kūrybiška asmenybė, atvira pokyčiams, gebanti kritiškai vertinti informaciją, generuojanti įvairias originalias idėjas ir jas įgyvendinanti, taip pat savarankiškai kurianti, nebijodama rizikuoti ir klysti. Kursų Amsterdame mobilumo dalyviai gilino žinias ir praktinius įgūdžius, reikalingus ugdant kūrybiškumo kompetenciją.

„Kūrybines idėjas kėlėme naudodami įvairias mąstymo operacijas: analizę, sintezę, lyginimą, apibendrinimą, klasifikavimą, konkretizavimą. Kursų metu mokėmės spręsti konfliktus, teikti produktyvų grįžtamąjį ryšį, efektyviai komunikuoti, ugdytis socialinius įgūdžius bei emocinį intelektą. Kūrybinius sprendimus rinkomės remdamiesi pagrįstumo, aktualumo ir vertingumo kriterijais,“ – patirtimis dalinosi mokymų dalyvės.

Kokia mokymų vertė?

Mokytojai turėjo puikią galimybę pabendrauti su kolegomis iš kitų šalių, pasidalinti patirtimi, aptarti švietimo problemas, pasidžiaugti sėkmėmis ugdant jaunus piliečius. Kursuose įgytas teorines žinias ir praktinius pavyzdžius mokytojos išbando savo pamokose. Jos teigia, kad kursuose buvo atnaujintos ir pagilintos žinios apie bendrąsias kompetencijas padedančias ugdyti veiklas: vertinimą ir įsivertinimą, kūrybiškumą ugdančius metodus, įtraukimą mokinių į veiklas pagal jų gebėjimus ir polinkius, išmaniųjų įrenginių ir programėlių panaudojimą patyriminiam mokymuisi lauke ir daug kitų.  

Kas toliau?

Mokymų dalyvės parengė 40 val. kvalifikacijos tobulinimo programą „Bendrųjų kompetencijų ugdymo svarba besimokančiojo pažangai“. Programos medžiaga bus dalinamasi su savo bei kitų miestų ir rajonų pedagogais.