Lankantis Maltos bendrojo ugdymo mokyklose teko stebėti įvairių dalykų pamokas, kurių metu stebėjome, kaip jaučiasi mokiniai, kokie tarpusavio santykiai, kaip bendrauja mokytojai ir mokiniai. Pastebėjome, kad mokykloje mokiniai jaučiasi laimingi, jie yra laisvi, saugūs, nes nebijo suklysti, būti įskaudinti. Mokiniai yra skatinami „mąstyti garsiai“, užduoti klausimus ir aktyviai diskutuoti mažomis grupėmis arba individualiai reflektuoti raštu, jie mokomi sužinoti, ko jie galėtų išmokti iš tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo.

Viena iš įtraukiojo ugdymo strategijų – „augimo mąstysenos“ ugdymas, mokytojai, bendraudami su mokiniais per pamokas, leidžia mokiniui klysti ir iš savo klaidų mokytis, padedant suprasti, kad akademinė nesėkmė nėra kažkas blogo, o intelektas nėra fiksuotų natūralių sugebėjimų atspindys. Mokytojai siekia išryškinti mokinio gebėjimus, akcentuoti tai, kas jam sekasi geriausiai. Todėl mokinys pasitiki savo jėgomis, jaučiasi visaverčiu ugdymo proceso dalyviu, veikia pagal savo sugebėjimus.

Mokytojas skatina mokinių smalsumą, moko apmąstyti savo patyrimą, sudaro prielaidas mąstymui: kaip aš mąstau? kaip aš mokausi? ką sužinau? Informacija pateikiama įvairiais būdais suprantamai visiems besimokantiesiems. Mokytojas kuria ugdymo aplinką, kuri skatina mokinio smalsumą, suteikia jam galimybę aktyviai tyrinėti, moko per žaidimus, domisi, kaip mokiniai supranta tai, ko mokosi, moko pritaikyti žinias realiame gyvenime. Mokiniai skatinami reikšti savo idėjas, pademonstruoti, ką jie žino geriausiai, naudojant įvairias priemones: fotografiją, dramą, muziką, animaciją, vaizdo įrašus. Taip ugdomas mokinio kritinis bei kūrybinis mąstymas.

Įtraukiojo ugdymo koncepcija priimta 2009 m. Maltos švietimo ministerijos, taikoma visų tipų Maltos bendrojo ugdymo mokyklose ir įtraukia visus mokinius, turinčius emocijų, elgesio sutrikimų ir gabius. Ja remiantis ugdymo metodai ir aplinka prisitaiko prie kiekvieno mokinio poreikių, o ne mokinys prisitaiko prie ugdymo standartų.

Darbo vizito Maltoje metu buvo aplankytos Nacionalinė sporto mokykla (Nazzojonali tal-isport school) ir Kullegg San Tumas More vidurinė mokykla. Teko bendrauti su mokyklų administracija, pedagogais ir kitais dirbančiais specialistais, buvo dalijamasi darbo patirtimi dirbant su mokiniais, turinčiais emocinių ir elgesio sutrikimus bei su gabiais, motyvuotais mokiniais. Įgyta praktika prisideda prie asmeninio tobulėjimo ir mokėjimo mokytis kompetencijos plėtojimo, kuriant įtraukiančiojo ugdymo modelį Kauno statybų ir paslaugų mokymo centre pagal „Erasmus+“ mobilumo „Kuriant inovatyvią mokyklą.“