Siekdama šviesti ir ugdyti akademinę bendruomenę socialinio verslumo kontekste, Kauno kolegija sėkmingai įgyvendino tarptautinį projektą „Developing Social Entrepreneurial Skills in Higher Education“ (liet. Socialinių verslumo įgūdžių ugdymas aukštosiose mokyklose). Dvejų metų trukmės aukštojo mokslo „Erasmus+“ strateginių partnerysčių projektu, kurį koordinavo Kauno kolegija, vykdomu kartu su partneriais iš Thomas More taikomųjų mokslų universiteto (Belgija), LAB taikomųjų mokslų universiteto (Suomija), Rezeknės technologijų akademijos (Latvija) bei Nikosijos universiteto (Kipras), buvo siekiama plėtoti supratimą apie socialinį verslumą aukštosiose mokyklose ir jo teikiamą naudą bendruomenei, ugdyti dėstytojų bei studentų kompetencijas socialinio verslumo ir antreprenerystės srityse.
Svarbu pažymėti, kad projektas „Developing Social Entrepreneurial Skills in Higher Education“ (toliau – SEinHE) skirtas skatinti socialinio verslo modelio, kaip vieno iš efektyviausių būdų, kovojant su socialine krize, pritaikomumą. Šis projektas atliepė „Europa 2030“ suformuluotą socialinės ekonomikos XXI amžiui viziją bei Kauno kolegijos veiklos strateginius tikslus.
Socialinio verslumo tematika, vystyta projekte, ypač aktuali šių dienų Europos kontekste. Socialinis verslumas – tai socialinių problemų atpažinimas ir socialinių pokyčių siekimas taikant verslumo principus ir kartu siekiant visuomeninės naudos, kuriant tvarų, integracinį augimą bei skatinant socialines naujoves. Socialinis verslumas turi potencialo atrasti naujus metodus įveikti iššūkiams ir socialinėms krizėms, su kuriomis susiduria Europa: senstanti visuomenė, socialinė nelygybė, klimato kaita, aukštas jaunimo nedarbo lygis ir pan.
Nepaisant įvairiapusės teikiamos naudos, diegiant socialinio verslo koncepciją įvairiose šalyse susiduriama su daug kliūčių. Viena iš dažniausiai pasitaikančių – skirtingai suprantama „socialinio verslumo“ samprata visoje Europoje. Kita kliūtis, su kuria susiduriama vienu ar kitu lygmeniu, bet nepriklausomai nuo šalies – verslumo, vadybinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų stoka, kurios yra reikalingos šiai veiklai plėtoti. Lietuvoje apie šį verslo modelį iki šiol buvo kalbama miglotai, o socialinio verslo įmonių skaičius – dar tik pradinėje vystymosi stadijoje. Aukštosios mokyklos yra novatoriai, kurie padeda puoselėti kultūrinį, socialinį ir ekonominį gyvybingumą bendruomenėse. Vis dėlto net ir aukštosiose mokyklose socialinio verslumo samprata sunkiai identifikuojama ir nepakankamai suprantama.
Siekiant prisidėti prie situacijos pokyčių, dar per pirmuosius projekto įgyvendinimo metus buvo atliktas projekte dalyvaujančių šalių tyrimas apie socialinio verslumo koncepcijos supratimą, ištirta, kokias kompetencijas, gebėjimus ir įgūdžius, būtinus socialiniam verslumui, įvardina skirtingos suinteresuotosios šalys. Pasitelkiant įvairius analizės metodus, buvo norima išsiaiškinti egzistuojančius socialinio verslumo kompetencijų trūkumus skirtingose šalyse ir palyginti esamą situaciją, siekiant sukurti socialinio verslumo kompetencijų bendro mokymosi modelį.
Duomenų rinkinį sudarė giluminiai interviu, klausimynai ir diskusijos iš kiekvienos projekte dalyvaujančios šalies ir skirtingų respondentų grupių (socialinių įmonių ir verslo inkubatorių atstovai, aukštųjų mokyklų skirtingų disciplinų dėstytojai, antreprenerystės ugdytojai, studentai). Atlikus daugiau nei 60 grupinių ir individualių interviu gauti tyrimo rezultatai padėjo suformuoti unikalų socialinio verslumo kompetencijų ugdymo aukštosiose mokyklose integravimo modelį, kuriame išskiriami asmens, grupės bei aukštosios mokyklos ekosistemos socialinio verslumo lygmenys.
Siekiant aukštųjų mokyklų bendruomenei suteikti naujausias žinias bei pristatyti taikomus metodus socialinės antreprenerystės srityje, pasitelkiant tokių socialinio verslo ekspertinių šalių kaip Belgija bei Suomija patirtį, sukurtas tarpsektoriniu bendradarbiavimu grįstas socialinio verslumo kompetencijų ugdymo aukštosiose mokyklose integravimo modelis. Šią metodinę priemonę sudaro straipsnių rinkiniai, aprašantys ir iliustruojantys socialinio verslumo bei socialinių įmonių fenomeną penkiose projekto partnerių šalyse bei partnerių sukurtas aukštųjų mokyklų socialinio verslumo ekosistemos modelis.
Sukurto socialinio verslumo kompetencijų ugdymo aukštosiose mokyklose integravimo modelio bei jame išskirtų trijų socialinio verslumo lygmenų pagrindu projekto metu taip pat sukurta socialinio verslumo mokymo metodika įvairių sričių dėstytojams, padėsianti ugdyti skirtingų specialybių studentų socialinio verslumo įgūdžius ir kompetencijas.
2022 kovo mėnesį Thomas More taikomųjų mokslų universitete Belgijoje, pagal sukurtą socialinio verslumo mokymo metodiką, suorganizuoti intensyvūs mokymai dėstytojams. Mokymų dalyviai gautomis žiniomis ir įgūdžiais pasidalino su kolegomis, organizuodami vietinius mokymus savo institucijose, kad dėstytojai galėtų žinias integruoti į savo dėstomą dalyką.
Taip pat projekto metu sukurtas naujas studijų dalykas „Socialinis verslumas“, kuris bus integruotas į projekto partnerių – aukštųjų mokyklų – studijų procesą kaip pasirenkamasis dalykas, kurį išklausę studentai gaus ECTS kreditus. Studijų dalykas buvo ištestuotas Latvijoje vykdant intensyvią studijų savaitę.
„Svarbu pabrėžti tarpdiscipliniškumą ir dėstytojų suteiktas teorines žinias studentams, kurie tai pritaikė, sprendžiant realaus socialinio verslo problemas. Džiaugiuosi, kad šio projekto dalyviai aktyviai įsitraukė į teorines ir praktines paskaitas, atnešusias puikius rezultatus. Bendradarbiavimas nenutrūks ir ateityje, planuojama ir po projekto pabaigos kas metus organizuoti intensyvias savaites socialinės entreprenerystės tema partnerių institucijose. Šiuo metu jau vyksta paruošiamieji darbai intensyviai savaitei Belgijoje, kuri vyks 2023 rudenį“, – apie socialinių kompetencijų integravimo į studijų procesą naudas mintimis dalijosi „SeinHE“ projekto vadovė Vytautė Giedraitienė.
Tikimasi, kad artimoje ateityje projekte dalyvavę dėstytojai bei studentai įgytomis socialinio verslo srities žiniomis ir socialine veikla aktyviai prisidės prie kultūrinio, socialinio bei ekonominio gyvybingumo Lietuvoje ir Europoje puoselėjimo.
Nuoroda į projekto rezultatus ir intelektinius produktus „Erasmus+“ rezultatų platformoje: https://erasmus-plus.ec.europa.eu/projects/search/details/2020-1-LT01-KA203-078013
