Vizitas vienoje iš Kroatijos mokyklų atskleidė kiek daug Lietuvos ir Kroatijos mokyklos turi panašumų, bet tuo pačiu ir skirtumų.

Darbas pamainomis

„III. Osnovna Škola Varaždin” mokykla yra tankiai apgyvendintame gyvenamųjų namų rajono apsuptyje, kuriame pastaraisiais metais statosi namus ir kuriasi daug jaunų šeimų su vaikais. Todėl mokykla, kad atlieptų poreikį priimti savo rajono vaikus, prieš trejus metus pasistatė naują, erdvų, šiuolaikinį priestatą. Šiame priestate įrengtos klasės pradinio ugdymo mokiniams. Senajame mokyklos pastate, kuris skaičiuoja jau antrą šimtmetį (mokykla įsteigta 1846 m.), mokosi 5-8 klasių mokiniai. Tačiau pastaraisiais metais dėl ypatingai padidėjusio mokinių skaičiaus mokykla dirba pamainomis. Tokį mokyklos darbo principą naudoja daugelis mokyklų Kroatijoje.

Mokyklų tipų skirtumai

Mokykla, kurioje mokosi 1-8 klasių mokiniai, vadinama pradine mokykla. Tai prilygsta mūsų progimnazijai. O mokykla, kurią lanko 9-12 klasių mokiniai, kaip ir Lietuvoje, vadinama gimnazija. Skirtumas toks, kad mokiniai baigę pradinę mokyklą (8 klases) renkasi kur toliau mokytis: gimnazijoje ar profesinėje mokykloje. Dauguma mokinių mokslus tęsia gimnazijose, nes profesinės mokyklos Kroatijoje nėra labai populiarios. Dėl mokinių nenoro rinktis profesinę mokyklą šalyje jau pastebėtas įvairių specialistų, kuriuos rengia profesinė mokykla trūkumas. Ypatingai pastaruoju metu trūksta statybininkų.

Ugdymo turinio skirtumai

Kroatijoje mokiniai jau pirmoje klasėje pradeda mokytis informacinių technologijų ir užsienio kalbos. Mokiniai gali rinktis kokios kalbos nori mokytis – anglų ar vokiečių. Jei pirmoje klasėje pasirinko mokytis anglų kalbą tai 5 klasėje kaip antrosios užsienio kalbos mokosi vokiečių ir atvirkščiai. Vokiečių kalba yra populiaresnė, nes dauguma kroatų baigę mokyklą ir universitetus siekia gyventi ir įsidarbinti Vokietijoje bei Austrijoje. Mokiniai turi galimybę rinktis ir prancūzų kalbą, tačiau ji nėra labai populiari. Gimnazijose mokiniai, šalia jau išvardintų užsienio kalbų mokosi ir lotynų kalbos. Pradinėje mokykloje nėra etikos pamokų, tik tikybos. Pastarąsias lanko apie 95 proc. mokinių. Galimybę rinktis etikos pamokas mokiniai turi tik gimnazijoje.

Nuotolinis ugdymas

Kroatijos kaip ir viso pasaulio neaplenkė COVID-19 pandemija, todėl pirmosios pandemijos metu ugdymas vyko nuotoliu. Mokytojai pastebėjo, kad nuotolinis ugdymas ženkliai prisidėjo prie mokytojų skaitmeninio tobulėjimo, naujų IT priemonių atradimo ir didesnio jų integravimo į ugdymo(si) procesą.

Įtraukusis ugdymas

Kroatijoje, kaip ir Lietuvoje,  siekiama įtraukti kuo daugiau specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių į bendrojo lavinimo mokyklas užtikrinant jiems švietimo pagalbą, lygias galimybes ir ugdymosi prieinamumą. Nors mokytojams, kurių klasėse yra specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, talkina mokytojo padėjėjai, tačiau pedagogai norėtų sulaukti daugiau pagalbos kaip organizuoti ugdymą tokiems mokiniams.

Mokymasis be sienų

5-8 klasių mokiniams kiekvienais metais organizuojamos 4-5 dienų išvykos į nacionalinius parkus, pajūrio kraštą, kurių metu mokiniai įtvirtina gamtamokslinio ugdymo žinias, susipažįsta su juos supančia aplinka, atlieka įvairius tiriamuosius, eksperimentinius darbus. Šios kelionės organizuojamos kelionių agentūrų, visas išlaidas apmoka tėvai. Yra sudaryta galimybė už kelionę mokėti išsimokėtinai. Mokytojai, lydintys mokinius, gauna dienpinigius – 200 kunų, tai yra apie 27 eurus. Kaip patys mokytojai įvardija – tai yra labiausiai mokinių laukiama kelionė. 1-4 klasių mokiniai renkasi trumpesnes, vienos dienos keliones.

Šiandien mokytojas – rytoj direktorius

Kroatijoje, kaip ir Lietuvoje, mokyklos direktorių darbo sutartys terminuotos. Mokyklos vadovo kadencijos trukmė 5 metai. Tačiau, skirtingai, nei Lietuvoje, direktorių renka mokyklos bendruomenė. Tapti direktoriumi gali bet kuris mokyklos mokytojas. Mokytojai, norintys tapti direktoriumi, iškelia savo kandidatūras, pristato mokyklos viziją. Tuomet mokyklos bendruomenė balsuoja už kandidatus. Daugiausiai balsų surinkę kandidatai dalyvauja galutiniame rinkimų etape – komisijoje, sudarytoje iš mokyklos pedagogų, tėvų atstovų ir savivaldybės atstovų.

Mokytojo darbo krūvis

Kroatijoje mokytojų darbo krūvis skaičiuojamas pagal etatinį užmokesčio modelį. Pilną darbo krūvį sudaro 40 savaitinių valandų iš kurių 24 valandos skiriamos kontaktiniam darbui. Kitos valandos paskirstomos pagal individualiai sulygtas veiklas su mokyklos vadovu. Tai gali būti projektinės veiklos vykdymas, konsultacijos mokiniams, mokyklos aplinkų kūrimas ir pan. Įprasta praktika, kad matematikos mokytojai iš individualiai su mokyklos vadovu sulygtų valandų, sudaro pamokų tvarkaraščius visos mokyklos mokytojams. Mokytojai, turintys pilną etatą vidutiniškai uždirba 1000 eurų atskaičius mokesčius.

Savo įžvalgomis dalinosi Šiaulių sanatorinės mokyklos „Erasmus+“ projekto “Kokybiškas įtraukusis ugdymas – pozityvus mokytojo profesionalumas kiekvieno mokinio ugdymo (-si) sėkmei” dalyvės Lijana Giedraitienė, mokyklos direktorė ir Anželika Grigaliūnė, anglų kalbos mokytoja.