Bėgdami nuo politinės priespaudos, karo, stichinių nelaimių ir skurdo bei siekdami geresnio ir ramesnio gyvenimo sau ir savo šeimoms, migrantai ir pabėgėliai bando pasiekti Europos Sąjungą. Jie tapo ir Lietuvos kasdienybe.
Migrantai jaučiasi saugūs
Kiek daugiau nei prieš pusantrų metų į Lietuvą atvyko mūsų šalies kariuomenei Afganistane talkinę vietos vertėjai ir jų šeimos nariai. Pamažu jie tampa visaverčiais visuomenės nariais. Vienas iš jų – Juma Juma Gul Yaqubi‘as iš Kabulo. Goro provincijoje ligoninės bendrosios chirurgijos skyriui vadovavęs vyras pramokęs lietuvių kalbos, jis gavo gydytojo licenciją ir sėkmingai įsidarbino. Tačiau pradžia, sako jis, buvo nelengva: „Pradėti dirbti buvo sunku, tačiau ligoninės personalas padėjo viską greitai išmokti“. Jis priduria, kad galimybė apsigyventi Lietuvoje, įvairių institucijų ir gyventojų pagalba ir palaikymas bei saugumas – svarbiausi dalykai, kuriuos patyrė Lietuvoje.
Panašiu metu į Lietuvą atvyko ir Khalilullahis Khateris. Šiuo metu magistrantūroje studijuojantis afganistanietis taip pat teigia, kad Lietuvoje jaučiasi gerai: atvykęs į mūsų šalį jis pasijuto saugus, o lengviau adaptuotis svetimoje šalyje padėjo tai, kad jį „apsupo mandagūs, palaikantys ir paslaugūs žmonės“.
Abu vyrai vos tik atvykę pradėjo mokytis lietuvių kalbos, tad dabar jau kalba lietuviškai. Lietuvių kalbos jie mokėsi Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC) organizuotuose lietuvių kalbos kursuose, daug mokėsi savarankiškai, lankė kitus mokymus. Anot jau galinčių susikalbėti lietuviškai vyrų, išmokti nebuvo lengva, nes lietuvių kalba – sunki.
„Žmonės dažniausiai pradeda su manimi kalbėti rusiškai, o paskui angliškai, bet aš jiems sakau, kad aš kalbu lietuviškai. Ir jie nustemba“, – pasakoja J. Gul Yaqubi‘as. Pakankamai komfortiškai kalbančiųjų lietuviškai aplinkoje jau jaučiasi ir K. Khateris. „Tikiuosi, kad mano žinios ir gebėjimas kalbėti lietuviškai ateityje gerės“, – viliasi jis.
Mokosi jie – mokomės ir mes
Siekiant padėti migrantams ir pabėgėliams tapti visaverčiais Europos visuomenės nariais, pirmiausia reikia padėti jiems įveikti kultūrinį ir psichologinį šoką – tik po to jie gali ieškoti darbo, persikvalifikuoti.
„Vadinasi, mes turime jiems padėti ne tik išmokti šalies, kurioje apsigyveno, kalbą, bet ir perprasti jų papročius, kultūrą. Kad galėtume jiems profesionaliai padėti, turime mokytis ir mes, europiečiai“, – sako „Erasmus+“ projekto „Naujieji Europos piliečiai. Migrantų įtraukimo į Europos visuomenę priemonės“ vadovė, KPMPC metodininkė Julijana Choruža. Ji pasakoja, kad šiame projekte Lietuva dalyvauja kartu su partneriais iš Italijos, Kipro, Nyderlandų ir Ispanijos.
Šio projekto tikslas – keistis gerąja patirtimi tarp valstybių bei parengti inovatyvius migrantų ir pabėgėlių iš trečiųjų šalių mokymo metodus ir priemones, kurios padės jiems greičiau, sklandžiau ir lengviau adaptuotis: pažinti juos priėmusios šalies kultūrą ir tradicijas, įgyti naujų socialinių ir pilietinių bei darbo rinkai reikalingų įgūdžių. Jo metu sukurti metodiniai dokumentai, skirti geresniam pabėgėlių ir migrantų socialinių ir pilietinių kompetencijų tobulinimui, o mokytojams ir kitiems specialistams sudarytos galimybės geriau pasirengti darbui su migrantais ir pabėgėliais.
„Projekto pradžioje susidūrėme su iššūkiais – supratome, kad pirmiausia turime patys perprasti jų papročius, kultūrą, todėl vykdėme ne vieną fokus grupę su atvykusiaisiais, kad suvoktume, ko labiausiai reikia šiems žmonėms. Šiose grupėse diskutavome apie bazinių poreikių atliepimą, socialinius aspektus bei formaliojo ir neformaliojo mokymosi poreikį. Dalyvaudami šių grupių veikloje afganistaniečiai patys išskyrė svarbiausius aspektus, reikalingus sėkmingai jų integracijai“, – pasakoja J. Choruža.
Ji džiaugiasi, kad šis projektas suteikė galimybę mokytojams ir kitiems specialistams geriau pasirengti darbui su migrantais ir pabėgėliais, taip pat buvo sukurtos metodinės priemonės, skirtos geresniam pabėgėlių ir migrantų socialinių ir pilietinių kompetencijų tobulinimui. Įgyvendinant projektą buvo sukurtas tarpvalstybinis bendradarbiavimo ir informavimo tinklas, kuris skatins naujovių ir gerosios praktikos diegimo plėtrą tiek regionuose, tiek visoje Europoje. Taip pat buvo parengta kursų migrantams ir pabėgėliams organizavimo koncepcija. Visą informaciją apie projekto veiklas, jo metu sukurtus produktus rasite KPMPC tinklapyje. Informacijos apie tai bei partnerių susitikimus ir darbus, nuveiktus kuriant naujus migrantų ir pabėgėlių iš trečiųjų šalių mokymo metodus bei priemones, taip pat galite ieškoti KPMPC paskyroje socialiniame tinkle Facebook.
„Sėkminga migrantų ir pabėgėlių iš trečiųjų šalių integracija labai svarbi ne tik jiems, bet ir mums, kuriantiems savo šalies bei visos Europos visuomenės gerovę. Suteikti jiems saugią pastogę – nepakanka. Daug svarbiau padėti jiems kuo greičiau tapti visaverčiais mūsų visuomenės nariais: įgyti naujų socialinių ir pilietinių įgūdžių, įsitvirtinti darbo rinkoje, pažinti juos priėmusios šalies kultūrą ir tradicijas. Tikimės, kad tarptautinės komandos įgyvendinant projektą „Naujieji Europos piliečiai. Migrantų įtraukimo į Europos visuomenę priemonės“ nuveikti darbai padės jiems lengviau ir greičiau įveikti šį kelią“, – apibendrindama sako J. Choruža.
