Žengti koja kojon su technologijų ir pramonės inovacijomis bei rengti darbo rinkai aukštos kokybės specialistus – svarbus iššūkis profesinio mokymo sektoriui, kurį įveikti padeda ir „Erasmus+“ programa. Viešoji įstaiga „Robotikos mokykla“, siekdama, kad vienas iš pagrindinių ketvirtosios pramonės revoliucijos komponentų, dirbtinis intelektas, būtų pasiekiamas ir profesinių mokyklų mokiniams, inicijavo projektą „Introducing Artificial Intelligence to Vocational Schools in Europe“.

2020 m. spalio mėnesį startavęs strateginių partnerysčių projektas sujungė šešias organizacijas iš keturių Europos Sąjungos šalių. Partneriai bendrai kuria ir pilotuoja inovatyvų mokymo modulį „Įvadas į dirbtinį intelektą“, skirtą IT srities mokiniams, turintiems bazines programavimo žinias. Modulis sudarytas iš trijų temų: „Autonominis vairavimas su kompiuterine rega“, „Automatinio mokymosi agentai žaidimų kūrime“ ir „Robotinė ranka ir kompiuterinė rega“. Šios temos yra visiškai naujos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių partnerių – Suomijos, Vokietijos, Maltos – profesinėms mokykloms.

Lietuvos profesinio mokymo sektoriui projekte atstovauja Kauno informacinių technologijų mokykla, kuri išskirtinai orientuojasi į IT srities specialistų rengimą. Mokyklos mokytojai dalyvavo tarptautiniuose projekto mokymuose, kurių metu susipažino su parengta dirbtinio intelekto mokymo medžiaga ir jau veda ja paremtus užsiėmimus moksleiviams. Mokytoja Jolita Kuncienė džiaugiasi matydama, kad jiems tai įdomu: „Mokiniai karštai įsitraukia į diskusijas, ne tik išklauso pateiktą informaciją, bet ir patys ieško pavyzdžių, video, straipsnių bei dalinasi įžvalgomis“.

Projektas suteikia galimybę mokymo tikslams pasitelkti naują techninę ir programinę įrangą. Užsiėmimų metu naudojama robotinė ranka, kuria imituojamas gamybos procesas, pavyzdžiui, detalių rūšiavimas, atskiriant broką. Robotinės mašinėlės – dar viena inovatyvi mokymo priemonė, kurios pagalba imituojami savavaldžiai automobiliai. Mokiniai jas valdo programavimo kalba „Python“, moko atpažinti kliūtis ir jų išvengti. Dar vienas iki šiol mokymo procese nenaudotas įrankis – žaidimų kūrimo programa „Unity“. Moksleiviai kuria žaidimus su herojais, kurie veikia dirbtinio intelekto principu.

Mokyklos partnerės iš Suomijos taip pat džiaugiasi projekto nauda ir tinkamai parinktais mokymo metodais. Pasak Sedu profesinio mokymo centro atstovo Jari Kattelus, mokinius sudominti ir įtraukti padeda siūloma mokymosi metodų įvairovė – paskaitos, grupinės užduotys, mokymasis iš patirties (angl. „Learning by Doing“), problemų sprendimu grindžiamas mokymasis (angl. „Problem-Based Learning“).

Turku profesinio mokymo centro mokiniams dirbtinio intelekto tema sukėlė didelį susidomėjimą. Inovatyvios mokymo priemonės padeda mokiniams ir mokytojams suvokti konkrečius, praktiškus dirbtinio intelekto pritaikymo būdus. Turku mokytojai įsitikinę, kad metodinę medžiagą naudos mokymo procese ir projektui pasibaigus.

Visi partneriai pažymi, kad dalyvavimas projekte sukūrė galimybę mokytojams įgyti naujų žinių dirbtinio intelekto tema bei apskritai plėsti akiratį IT srityje, tuo tarpu moksleiviai gali išbandyti naująsias technologijas ir įrengimus savo mokyklose. Taigi, projekto veiklos ne tik praturtina mokymo turinį, bet ir skatina žengti kartu su technologijomis, kurios bus neatsiejamos nuo ateities darbo jėgos.

Daugiau informacijos galite rasti „Robotikos mokyklos“ svetainėje (lietuvių kalba) ir projekto puslapyje ai.gaminu.eu (anglų kalba).