Skaičiuojama, kad vidutiniškai apie 10 proc. viso įsigyto maisto Europos Sąjungoje (ES) yra išmetama jo nesuvartojus, kai tuo tarpu daugiau kaip 37 mln. senojo žemyno gyventojų negali sau leisti kokybiško maisto kas antrą dieną. „Eurostat“ duomenimis, kasmet ES gyventojai po savęs palieka daugiau kaip 58 mln. tonų maisto atliekų (apie 131 kg. vienam gyventojui). Šie skaičiai kaip grėsmingas perspėjimas pristatomas projekte „FURBUS“, kuriame partneriai iš Lietuvos, Italijos ir Graikijos analizuoja maisto švaistymo problemą, dalinasi gerąja praktika ir siekia edukuoti suaugusiuosius.

„Visame pasaulyje maisto švaistymas tampa vis didesnė problema, kurios poveikį jaučia ne tik mūsų aplinka, bet ir socialinė gerovė bei ekonominis stabilumas. Europa, kuri šiuo metu išgyvena karą Ukrainoje, išteklių krizę ir recesiją, turi drąsiai ieškoti tvaraus vystymosi būdų, kurie keičia gyventojų įpročius ir sprendžia socialines problemas“, – sako projekto „FURBUS“ vadovė Eglė Naureckytė.

Anot jos, jei nustotume švaistyti maistą, būtų galima sumažinti apie 6–8 proc. visų žmogaus sukuriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to projektas „FURBUS“ siekia didesnio efekto – ne tik skleisti žinią apie maisto švaistymą, bet ir keisti gyventojų elgseną bei skatinti tvarius mitybos įpročius.

Vienas projekto rezultatų – „FURBUS skaitmeninis žemėlapis“, kuris ne tik informuoja apie maisto švaistymą, bet ir dalinasi gerosiomis praktikomis ir priemonėmis iš Lietuvos, Italijos ir Graikijos, skatinančiomis sąmoningesnį ir tvaresnį maisto vartojimą.

Keletas gerųjų praktikų

„CoolŪkis“ (Lietuva)

„CoolŪkis“ yra socialinė iniciatyva, kuri siekia skatinti tvarumą, kovoti su socialine atskirtimi ir propaguoti ekologišką gyvenimo būdą. Ši iniciatyva suveda norinčius sodininkauti su norinčiais priimti kitus sodininkauti savo darže. Suvesdami asmenis su nenaudojamų sodų ar sklypų savininkais, „CoolŪkis“ suteikia galimybę miestų gyventojams auginti daržoves ir rasti atgaivą aplinkoje už miesto.

 „Maisto atiduotuvė“ (Lietuva)

„Maisto atiduotuvė“ yra socialinio tinklo „Facebook“ grupė, kuri vienija daugiau kaip 17 000 narių, ir tapo svarbia platforma, kurioje Lietuvos gyventojai gali bendrauti ir dalintis pertekliniu maistu. Per trumpą laiką „Maisto atiduotuvė“ tapo įkvepiančiu pavyzdžiu, kaip internetinė platforma gali skatinti bičiulystę ir taip spręsti opias visuomenės problemas.

„AI Zero Waste“ (Italija)

„AI zero waste“ – tai pilotinis eksperimentinis projektas, kuriame dirbtinio intelekto technologija naudojama siekiant visiškai tiksliai stebėti ir mažinti maisto atliekų kiekį. Šį eksperimentą vykdo „Elior“ grupė, jau daugelį metų aktyviai veikianti tarptautinėje restoranų pramonėje, bendradarbiaudama su startuoliu „Winnow“. Pirmasis technologijos diegimas pradėtas prieš kelis mėnesius „Elior“ restorane „Fourchette“ Milane. Sprendimas apima virš šiukšlių konteinerių įrengtą kamerą, kuri fiksuoja maisto atliekų vaizdus. Sistema išmoksta atpažinti įvairius išmetamus maisto produktus, automatizuoja didžiąją dalį maisto atliekų registravimo proceso ir teikia išsamias ataskaitas apie virtuvėje ir valgomajame išmesto maisto kiekius ir rūšis. Tai unikalus eksperimentinis projektas, leidžiantis tiek pritaikyti pasiūlą, kad ji geriau atitiktų klientų pageidavimus ir taip sumažintų atliekų kiekį, tiek didinti informuotumą apie vartotojų įpročių įtaką maisto švaistymo problemai.

„Hopeland“ (Graikija)

„Hopeland“ – tai  daugiafunkcinis ūkis, kuriame tėvai ir vaikai trumpą ar ilgesnį laiką kartu gyvena gamtoje ir mokosi skirtingų įgūdžių per ūkininkavimą, siekdami vienybės, gerų santykių, lygybės, abipusės pagarbos ir meilės aplinkai.

Su visomis „FURBUS skaitmeniniame žemėlapyje“ pristatomomis gerosiomis praktikomis galima susipažinti: www.furbus.eu/skaitmeninis-zemelapis.

Projekto partnerių išvados

Projektas „FURBUS“ neabejotinai yra žingsnis į priekį siekiant tvaraus maisto vartojimo ir maisto švaistymo problemų sprendimų Europoje. Su skaitmeniniu žemėlapiu, gerosiomis praktikomis, novatorišku mokymu turiniu suaugusiesiems ir stipriais partneriais projekte turi galimybę ne tik pakeisti elgseną, bet ir paskatinti kitas šalis bei bendruomenes puoselėti tvarios mitybos įpročius. Tai yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė augti ir kartu kurti socialiai atsakingą, sveikesnę ir tvaresnę ateitį.