Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria nuotoliu dirbantys asmenys ir kaip juos spręsti, kaip pasirengti darbui nuotoliu ar dirbti hibridiniu būdu netrukus supažindins „DiPsyCa“. „Erasmus+“ projekto „DiPsyCa – Strengthening the Digital and Psychological Capacity of Employees for the Effective Remote Work“ (liet. – „Darbuotojų skaitmeninių ir psichologinių gebėjimų stiprinimas efektyviam nuotoliniam darbui“) nuotolinis mokymosi kursas yra skirtas ketinantiems dirbti nuotoliniu ar hibridiniu būdu ir gali būti naudingas savipagalbos įrankis jau dirbantiems nuotoliu. Šio rengiamo nuotolinio kurso autoriai dalijasi praktiniais patarimais socialiniuose tinkluose.

Darbo nuotoliu privalumai ir trūkumai

„Darbas nuotoliu turi daug privalumų, kaip lankstumas, galimybė derinti darbą su kitomis atsakomybėmis, veiklomis ir pan. Tačiau tai taip pat turi ir trūkumų, ir jiems reikia pasiruošti“, – sako psichologas Aleksandr Miskelovič, jau keletą metų konsultuojantis privačiai klientus iš viso pasaulio ir daug dirbantis nuotoliu.

Aleksandr yra ir dėmesingo įsisąmoninimo akredituotas mokytojas, taip pat šiuo metu baigia psichoterapijos studijas bei prisideda prie aktualių mokymo programų rengimo.

„Visų pirma, norėdami dirbti nuotoliu, turime jaustis patogiai su visa įranga, programomis, o galbūt papildomais prietaisais, su kuriais teks dirbti. Ir dažnai tai yra ne viena programa, ne vienas, o daug skirtingų darbo įrankių“, – dalijasi psichologas. „Tačiau dažniausi sunkumai, dėl kurių žmonės kreipiasi į psichologą – laiko planavimas, atidėliojimas, vienišumo jausmas, sunkumai susikoncentruoti“.

Svarbu technologijų valdymo įgūdžiai ir psichologinis pasirengimas

„DiPsyCa“ derina psichologinius ir technologinius darbo nuotoliu aspektus. Jei ieškosime patarimų ar praktinių vadovų internete apie nuotolinį ar hibridinį darbą, dažniau matysime tik vieną iš šių pusių. Tikriausiai rasime daug instrukcijų, kaip naudotis tam tikra programa ar prisijungti prie tam tikros platformos.

„Įgyti skaitmeninių technologijų įgūdžių yra naudinga, tačiau įprastai to nepakanka. Net gali atsitikti priešingai – susidūrę su sunkumais dirbant nuotoliu galbūt nuspręsime, kad patys esame kalti, kad nesiseka, nes kitiems pavyksta – štai, kiek informacijos yra prieinamos internete ir kitiems sekasi tai puikiai įvaldyti“, – sako psichologas.

Psichologinis darbo nuotoliu aspektas yra tiek pat reikšmingas, kaip ir technologinis. „Galiausiai pagrindinis įgūdis, kurį naudojame savo darbe, nėra kompiuteris, programa ar elektroninio pašto dėžutė. Tai esame mes patys. Ir šiuo įrankiu turime visokeriopai rūpintis, t. y. turime pasirūpinti savo pojūčiais, mintimis, emocijomis, fiziniais ir emociniais poreikiais“.

Mindfulness įgūdžiai gali praversti mums visiems

Mokymo programoje yra įtraukta skiltis apie mindfulness, kaip dėmesingumo techniką. Anot psichologo Aleksandr – dėmesingo įsisąmoninimo (kiti vertimai – atida, dėmesingumas) įgūdžiai gali būti naudingi beveik visiems mums. Galėti suvokti savo emocijas ir mintis prie jų neprisirišant, jų nevertinant – labai naudingas gebėjimas. Ir jis yra reikalingas dirbant nuotoliu, ypač jei toks darbo pobūdis kelia mums iššūkių.

„Kai mums kas nors nepavyksta ar sunku emociškai, labai lengva paskęsti savikritikoje ir nuolat mintyti, pavyzdžiui, „O, man visada nepavyksta“, „Tai nėra man“ ar net rimčiau, kaip „Esu niekam tikusi/ęs“, – sako psichologas ir pabrėžia, kad mindfulness negali padėti mums „atsikratyti“ šių minčių (vargu, ar kas gali išvis), bet gali pasiūlyti kai ką ženkliai naudingesnio – galimybę išmokti nepriimti savo minčių pernelyg rimtai. „Ir tada, užuot užsisukę apmąstymuose, kas su mumis negerai, gebame pastebėti šias mintis ir susifokusuoti ten, kur norime – į poreikius, svarbius santykius, mums svarbų darbo aspektą“.

Ilgametė mokymo kurso rengėjų patirtis dirbant nuotoliu

„Pirmoji patirtis dirbant nuotoliniu būdu buvo dar 2005–2006 metais, kai dirbau ES lėšomis finansuojamo projekto Kauno apskrities koordinatore. Tuomet ir išmokau savarankiškai planuoti savo dienos darbus, susikurti ergonomišką ir motyvuojančią nuotolinio darbo vietą“, – patirtimi dalijasi „DiPsyCa“ projekto koordinatorė Julita Pigulevičienė.

Karantino metu ji išmoko naudotis dar įvairesniais nuotolinio bendravimo ir bendradarbiavimo įrankiais, laiko ir resursų planavimo, failų persiuntimo programomis. Su kolegomis susidūrė ir su psichologiniais bei mažo judėjimo iššūkiais, kurių sprendimui skirta viena „DiPsyCa“ projekto nuotolinio kurso dalis.

„Tikrai daug tenka dirbti nuotoliu. Kaip ir minėjau – tai turi pliusų ir minusų. Tenka susidurti ir su atidėliojimu (pavyzdžiui, skaityti ne pačias vertingiausias naujienas vietoje to, kad leisčiau sau atsikvėpti tarp konsultacijų), vienišumu (kai kyla poreikis pasidalinti dienos sunkumais su kolegomis) ar kitais nuotolinio darbo aspektais. Tad tenka mokytis juos įveikti“, – asmenine patirtimi dalijasi psichologas Aleksandr.

Būdų spręsti kilusius iššūkius bei pasirengti dirbti nuotoliu yra ne vienas

„Asmeniškai neradau vieno „tobulo“ sprendimo visiems pasitaikantiems iššūkiams. Atskiros priemonės veikia tam tikrus aspektus“, – sako psichologas, ir dalijasi savo susikurtais receptais. Jis kasdien medituoja bent 15 minučių – taip leidžia savo protui tiek pailsėti nuo nuolatinio galvojimo, tiek geriau susitelkti į esamą aplinką. Kasdien daro jogos, pilateso ar tempimo pratimus – tam, kad pasirūpintų dirbančiu kūnu.

„Galbūt keistai skamba, kad kūnas dirba, tačiau sėdėjimo pozoje kūnas tuo pačiu metu ir persitempia, ir nepakankamai juda“. Kelis kartus per savaitę Aleksandr suplanuoja malonias sau veiklas, ypač socialinio pobūdžio – šoka, žaidžia stalo žaidimus, susitinka su draugais, išeina į gamtą. „Rekomenduoju išbandyti ir atrasti sau malonias veiklas ir jums, ir tai įtraukti į savo tvarkaraštį“.

Svarbu darbotvarkė ir darbo vieta

Julita sako, kad dirbant nuotoliu svarbu susikurti darbui palankią darbo vietą (šiuo atveju, tikėtina, tai yra darbo vieta jūsų namuose) ir turėti tvarką – darbotvarkę, ką ir kada dirbate. „Gal kažkam yra patogiau dirbti vakare arba kaip tik anksti ryte esate darbingesnis. Nuotolinis darbas, jei nesate priklausomas nuo kitų kolegų darbo laiko (pavyzdžiui, bendri nuotoliniai aptarimai ir pan.), suteikia galimybę dirbti tuo metu, kai esate darbingiausias, taip pat – suderinti darbo ir asmeninius poreikius“.

„Iš savo pačios išmoktų pamokų rekomenduoju laikytis darbo ir poilsio higienos: daryti pertraukas, vienu metu skirti dėmesio tik vienam dalykui (to taip pat reikia mokytis) ir neeikvoti savęs blaškymuisi. Taip pat – informuokite kolegas ir partnerius, kada ir kokiomis priemonėmis jūs būsite jiems pasiekiamas, t. y. skirkite tinkamo dėmesio sau, efektyviam darbui ir poilsiui“, – pataria Julita.

Darbas nuotoliu nėra gyvenimas darbe

„Kalbant apie šių dviejų darbo formų – nuotolinis darbas ar gyvai biure – skirtumus, vėlgi, pabrėžčiau, kad dirbant nuotoliu svarbu daugiau dėmesio skirti socialiniams savo poreikiams“, – mano psichologas. Dirbdami gyvai dažnai jau pasikrauname savo „socialinę bateriją“ ir po darbo valandų, tikėtina, nebus toks ryškus poreikis gyviems susitikimams nei baigus darbą nuotoliu.

Taip pat, gali būti labai svarbu suprasti, kad darbas nuotoliu nėra gyvenimas darbe. „Net jei tą mums bando „parduoti“ mūsų viršininkas ar kiti atsakingi samdančios įmonės darbuotojai. Darbas nuotoliu nereiškia, kad esame nuolatos prieinami ar galime atsiliepti į vadovo žinutes šeštadienį vakare, jei to nereikalauja darbo pobūdis ar susitarimai“. Psichologas taip pat perduoda žinutę ir patiems vadovams bei įmonėms – jeigu norite, kad Jūsų darbuotojai būtų efektyvesni dirbdami nuotoliu, turite suteikti jiems galimybę efektyviai ilsėtis, o galbūt ir patiems planuotis savo laiką.

Dirbti nuotoliu tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms

„Aš visiškai nesutinku, kai girdžiu, kad vyresnio amžiaus žmonėms yra sunkiau dirbti su skaitmeninėmis technologijomis dėl kažkokių stebuklingų priežasčių („O, čia tik jaunimui“)“, – pasakoja „DiPsyCa“ projekte konsultuojantis psichologas. „Aš tikiu, kad šioje situacijoje didžiausi du skirtumai yra įprotis ir įsitikinimai (plius jie vienas kitą veikia). Jaunesnio amžiaus žmonės užaugo naudodamiesi telefonais ir kompiuteriais, todėl jie praktikavo šiuos įgūdžius ženkliai ilgiau nei vyresni žmonės“.

Visgi nėra taip, kad visi jaunuoliai yra „techo-ekspertai“, o visi vyresni už juos – nieko neišmanantys. „Tačiau jeigu mes tikime, kad kas nors mums nepavyks (pavyzdžiui, dėl amžiaus), labai tikėtina, kad taip ir bus – tikriausiai dėsime mažiau pastangų, o bandydami – daugiau save kritikuosime, ir galiausiai greičiau pasiduosime (psichologijoje tai vadinama save išpildančia pranašyste)“.

Turime priimti, kad mokytis technologinių žinių yra kaip mokytis naujos kalbos. Iš pradžių nesuprasime net bazinių frazių ar žodžių. Su laiku galėsime atsakyti į labai paprastus klausimus, bet visiškai pasimesime gavę sudėtingesnį klausimą. Net patobulėję galbūt nežinosime labiau įmantrių žodžių ar kils sunkumų suprantant akcentus.

„Tas pats galioja ir čia – normalu, kad jei niekada to prieš tai nedarėme, nesuprantame net bazinių dalykų“, – sako psichologas Aleksandr ir kviečia labai atvirai pasikalbėti su savimi ir išsiaiškinti, kokių turime įsitikinimų apie save ir šiuolaikines skaitmenines technologijas. Kai kurie įsitikinimai gali nulemti laukiamus rezultatus, nes nuvertinsime savo pastangas ir kritikuosime save už klaidas.

„DiPsyCa“ padeda spręsti iššūkius ir pasiruošti efektyviam darbui nuotoliu bei hibridiniu būdu

„Šiame nuotoliniame mokymosi kurse „DiPsyCa“ yra ir personažas tokiu pačiu vardu. Tai pagalbininkas, kuris visuomet pasiruošęs padėti pasirengti pereiti prie nuotolinio ar hibridinio darbo ir susidūrus su iššūkiais nuotoliniame darbe“, – sako Julita. Patarimų galima rasti ir projekto socialinių tinklų paskyrose.

„Pabandėme sujungti ir technologinį, ir psichologinį aspektus nuotoliniame darbe ir pristatyti juos kuo prieinamesniu būdu, pateikiant mokomąją medžiagą, praktinius patarimus ir įrankius nuotolinėje mokymo programoje – juk dirbsite nuotoliu ar galbūt jau dirbate, ir tai jau yra pirmas žingsnis įgūdžių link“.

Mokymo programa rengiama Lietuvos, Čekijos ir Nyderlandų partneriams suvienijus jėgas. Projekto koordinatorius yra Socialinių projektų institutas Lietuvoje. „Kiekviena įsitraukusi organizacija turi sukaupusi suaugusiųjų švietimo patirties ir ši patirtis yra skirtinga priklausomai nuo šalies konteksto – visuomenės poreikių, vystymosi ir plėtros krypčių, profesinių kompetencijų poreikių, vietos iššūkių“, – projekto koordinatorė Julita mano, kad tarptautiškumas ir įvairios patirties derinimas siekiant bendrų rezultatų suteikia galimybę sukurti aukštesnės kokybės švietimo produktus – parinkti efektyviausius metodus ir sukurti mokymosi priemones, aktualias platesnei auditorijai Europos lygiu.

Pastarųjų metų keliami iššūkiai paspartino nuotolinio ir mišraus darbo poreikį ir su tuo susijusį skaitmeninį perėjimą visoje Europoje. Tiesioginiai projekto „DiPsyCa“ naudos gavėjai yra suaugę asmenys – darbuotojai, kurie patiria sunkumų pereinant prie nuotolinio ar hibridinio darbo dėl specifinių skaitmeninių kompetencijų stokos ir gebėjimų psichologiškai prisitaikyti prie pasikeitusio darbo pobūdžio. Tikimasi, kad nuotolinis mokymosi kursas jiems padės geriau pasiruošti – įvaldyti technologinius iššūkius, pasirengti psichologiškai, įgyti problemų sprendimo ir kitų reikiamų įgūdžių, kurie pravers profesinėje ir kasdienėje veikloje.

Sekite „DiPsyCa“ projektą Facebook paskyroje ir būkite pirmieji sužinoję naujienas: https://www.facebook.com/dipsyca.project

Panaudota Unsplash nuotrauka.