VšĮ „Švietimo, tyrimų ir konsultacijų centras“ kartu su partneriais iš Kipro, Turkijos, Danijos, Ispanijos ir Lenkijos nuo 2022 metų pradžios pradėjo įgyvendinti „Erasmus+“ partnerysčių projektą „Sąmoningumo praktika, paremta meno terapija, kaip veiksminga priemonė senjorų psichikos sveikatai gerinti COVID-19 pandemijos kontekste“. Vienas iš projekto uždavinių – sukurti sąmoningumo ir meno terapijos mokymų paketą suaugusiųjų švietėjams ir senjorams, prieinamą e. mokymosi platformoje ir „Android“ mobiliojoje programėlėje. Projekto koordinatorius daug dėmesio skiria projektų intelektinių produktų kokybei ir pritaikomumui, todėl, prieš pradedant vykdyti minėtą veiklą, buvo atliktas išsamus kokybinis tyrimas – sutelktos grupės diskusija su suaugusiųjų švietėjais – specialistais, kurie dirba su senjorais.
Svarbu paminėti, kad sąmoningumo praktiką, paremtą meno terapija (angl. Mindfulness-based art therapy (MBAT)) pirmą kartą 2009 metais oficialiai pristatė JAV psichologė ir rašytoja Laury Rappaport. Sąmoningumo praktika, paremta meno terapija, yra panaši į meditaciją, įtraukiant ir meno terapijos elementus, padeda atsipalaiduoti. Kitaip tariant, žmogus įsitraukia į meno kūrimo procesą kaip būdą dėmesingai tyrinėti save ir aplinką.
Tyrimas buvo atliekamas visose projekto partnerių šalyse (nuo 2022 vasaros iki 2022 metų pabaigos). Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, su kokiomis psichikos sveikatos problemomis dažniausiai buvo susidūrę senjorai COVID-19 pandemijos kontekste. Taip pat buvo formuluojamas papildomas tikslas – nustatyti, kokie senjorų ir suaugusiųjų švietėjų poreikiai bei pageidavimai dėl kuriamos „Android“ mobiliosios programėlės, skirtos mažinti stresą, pasitelkiant sąmoningumo praktiką ir meno terapiją.
Tyrimo instrumentas buvo formuojamas bendradarbiaujant su visais projekto partneriais. Klausimai orientuoti į psichinės sveikatos problemų atskleidimą, jų priežasčių nustatymą. Taip pat siekta nustatyti, kiek suaugusiųjų švietėjai ir senjorai susipažinę su sąmoningumo ugdymo teorija ir praktika bei dailės terapijos specifika, kokias technikas naudoja savo darbe. Taip pat buvo klausiama apie mobiliųjų programėlių naudojimą tarp senjorų, bendrą sugebėjimą naudotis skaitmeninėmis priemonėmis.
Tyrime dalyvavo įvairių sričių specialistai: socialiniai darbuotojai, medicinos darbuotojai, užimtumo specialistai, psichologai, dailės terapeutai ir kt. Iš viso 6 projektų partnerių šalyse (Lietuva, Kipras, Danija, Ispanija, Turkija, Lenkija) buvo apklausti 33 specialistai. Nepaisant labai įvairių šalyse naudojamų praktikų ir patirčių, didelių skirtumų atsakymuose nebuvo nustatyta.
Duomenys buvo analizuojami grupėmis pagal užduotus klausimus. Buvo išryškintos 5 pagrindinės rezultatų grupės: psichologinės problemos, psichologinių problemų priežastys, streso ir kitų psichologinių problemų valdymo praktikos, iššūkiai ir galimybės taikant sąmoningumu grįstos meno terapijos praktiką bei būsimos kuriamos mobilios programėlės specifikacijos.
Atskleidžiama, kad senjorai dažniausiai susidurdavo su tokiomis psichikos sveikatos problemomis kaip nerimas, agresija, pyktis, susierzinimas, vienatvė, liūdesys, baimė, nesaugumo jausmas. Dažniausiai vardinti – nemiga, stresas, slogi nuotaika.
Tyrimo dalyvių klausta, dėl kokių priežasčių aukščiau išvardintos problemos atsirasdavo. Paminėtos problemos, sujungtos į atitinkamų pogrupius: finansinės – pinigų trūkumas, didelės kainos, sveikata – demencija ir senėjimo sunkumai, fizinės problemos, atskirties – atskyrimas nuo savo artimųjų, priklausomybė nuo kitų žmonių, gyvenimas tarp keturių sienų (ispan. „síndrome de la cabaña“), praradimo – santuokos nutraukimas / sutuoktinio netektis ir kitos, tokios kaip gyvenimo sunkumai, mirties baimė, neviltis dėl prarasto socialinio statuso išėjus į pensiją. Svarbu pabrėžti, kad pokalbio metu COVID-19 pandemija ir COVID-19 liga bei grėsmė susirgti nebuvo išryškintos kaip aktualios ir keliančios psichologinių problemų.
Kalbant apie streso ir kitų psichologinių problemų valdymo praktikas, tyrimo dalyviai paminėjo kelias. Viena iš dažniausių – bendravimo ieškojimas. Tyrimo dalyviai pažymėjo, kad jaučiant nerimą ar neigiamas emocijas stengiasi kuo daugiau bendrauti. Taip pat jie stengiasi papasakoti (pasidalinti apie savo jausmus / emocijas) žmogui, kuriuo labiausiai pasitiki (grupės vadovui, socialiniam pedagogui ar kitam). Kai kurie suaugusiųjų švietėjai neslėpė, kad kovodami su stresu senjorai neretai vartoja sedatyvinius vaistus.
Taip pat buvo siekta išsiakinti. su kokiais iššūkiais susiduria suaugusiųjų švietėjai taikant sąmoningumo praktiką, paremta meno terapija, ir kitas meditacines praktikas. Visų pirma, buvo paminėti finansiniai iššūkiai (toks aspektas išryškintas visose projekto partnerių šalyse). Antra, buvo akcentuojamas žinių ir įgūdžių trūkumas. Kitaip tariant, suaugusiųjų švietėjai skundėsi nepakankamu žinių lygiu taikyti sąmoningumo ugdymo per meno terapiją praktiką. Prie šio iššūkio prisideda ir reikiamos metodologijos nebuvimas. Trečia, pažymėtas žmogiškųjų išteklių trūkumas bei per COVID 19 pandemijos laikotarpį darbo sąlygų sudėtingėjimas, kuris paskatino dar dažnesnį profesinį specialistų perdegimą. Ir paskutinis aspektas – senjorų nepasiruošimas, kuris susideda iš daugelio komponentų – senjorų nenoras priimti naujas metodikas, ypač IT srityje, senjorų sveikatos problemos, kurios neleidžia laisvai dirbti su IT įrankiais (pvz., Parkinsono liga); ne visi senjorai turi galimybių pasiekti sąmoningumo ugdymo per meno terapiją praktiką teikiančias institucijas; senjorų finansinės problemos; žemas IT įgūdžių lygis. Vienas iš įdomesnių atsakymų buvo gautas iš Ispanijos, kur tyrimo dalyvis, dirbantis su senjorais, paminėjo kai kurių senjorų žemą kultūrinį lygį, kuris paaiškinamas, kaip nežinojimas, kas yra menas, terapija, meditacijos ir kitos panašios praktikos.
Vienas iš neatsiejamų tyrimo tikslų buvo nustatyti pagrindinius senjorų ir suaugusiųjų švietėjų poreikius būsimai „Android“ mobiliajai programėlei. Pagrindiniai dalykai, kurie buvo akcentuojami visų tyrimo dalyvių – ypač paprasta navigacija (valdymas), spalvų balansas, įskaitomas raidžių dydis, audio ir video instrukcijos, didelis technikų pasirinkimas. Taip pat buvo išsakytos ir kitos idėjos: programėlė turi turėti veiklų fiksavimo funkciją, emocijos vertinimo funkciją (testas prieš atliekant technikas), ne daugiau nei 7 kategorijas (kurios savyje turės po kelias ir daugiau technikų). Tyrimo dalyviai išsakė pageidavimą, kad programėlėje, šalia technikų senjorams, būtų galima rasti ir mokomosios medžiagos apie sąmoningumo per meno terapiją metodiką.
Apibendrinant galime teigti, kad tyrimas padėjo nustatyti pagrindinius senjorų ir suaugusiųjų švietėjų poreikius kuriant sąmoningumo ugdymo per meno terapiją mokymo paketą, būtent e. mokymosi platformą ir „Android“ mobiliąją programėlę. Tyrimas dar labiau išryškino projekto aktualumą, kadangi net ir COVID-19 pandemijos grėsmei atslūgus, kiti stresą sukeliantys išoriniai veiksniai (karas Ukrainoje, auganti infliacija, stresas dėl kitų aplinkybių) dar labiau skatina ieškoti būdų, kaip išlikti ramiam ir išlaikyti stiprią psichinę sveikatą.
