COVID-19 virusas, pavargęs, bet vis dar siaučiantis visame pasaulyje, neišgąsdino Suomijos kolegų, kurie 2021 m. rugsėjo 5–8 d. pakvietė mokytojus iš Lietuvos, Portugalijos, Graikijos ir Rumunijos apsilankyti jų šalyje. Viešnagės metu, Suomijos kolegos dalinosi savo švietimo sėkmės istorija.
Švietimas Suomijoje pateikiamas kaip prioritetas, vertybė, kuriame išreiškiamas pasitikėjimas mokytoju. Lankantis Suomijos ugdymo įstaigose pirmiausia pastebėjome, kad skirtingos mokymo erdvės leidžia mokyti ir mokytis skirtingais būdais. Aplankėme ne tik Tillu bendrojo ugdymo mokyklą ir Varia profesinio rengimo centrą bei ir Helsinkio Oodi biblioteką. Kursų metu mokėmės priimti didėjančios įvairovės iššūkius ir efektyviai spręsti iškilusias švietimo problemas, pasiruošti naujų mokymo programų įgyvendinimui.
Suomijoje parama besimokančiųjų mokymuisi pasižymi per išteklių telkimą ir kūrimą, t. y. nemokamos platformos ir įvairios programos. Galiausiai COVID-19 situacija paskatino švietimo bendruomenę lanksčiai reaguoti į besikeičiantį pasaulį, būti pasiruošusiai nuolatiniai kaitai ir adaptacijai, tai reiškia „nepasilikti“ buvusiame taške. Sprendžiant su Covid-19 pandemija susijusias problemas, mokytojai skatinami naudoti hibridinį, asinchroninį mokymosi būdą. Nemažai dėmesio skiriama besimokančiojo mokymo(-si) sėkmės stebėjimui, taikant tikslingą ir lanksčią vertinimo sistemą.
Suomijos švietimo sistema sekdama nuolatinius pokyčius, kas 10 metų kartu su mokytojais peržiūri mokymo programas. Svarbu, jog Suomijoje mokytojas niekada nebūna vienas, nes į pagalbą ateina įvairių sričių ekspertai. Darnus tarpinstitucinis bendradarbiavimas skatina mokytojus nuolat tyrinėti savo pedagoginę veiklą ir įsitraukti į programų rengimą. Mokytojai, siekdami ugdymo kokybės, programų rengimo metu stebi parengtų programų veikimą, fiksuoja grįžtamąjį ryšį, dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis su kolegomis. Kursų metu koordinatorė Andrea Gatman pristatė lyderystės įgūdžių ugdymo įtraukimo į mokymo programas pavyzdžius.
Suomijoje svarbus mokymas pagal scenarijus, t. y. reiškiniais pagrįstas mokymasis, kuriuo siekiama, kad mokiniai giliau susimąstytų apie socialines problemas ir jų sprendimo būdus. Mokiniai, priimdami sprendimus, sieja turimą patirtį su „realiomis“ gyvenimo situacijomis. Mes mokėmės atlikti mokytojo fasilitatoriaus vaidmenis per socialinį teatrą. Įgyti įgūdžiai prisidės prie įtraukios aplinkos kūrimo mokykloje.
Vienas iš būdų planuoti mokymąsi naudojant XXI amžiaus įgūdžius:
- Mokytojas pateikia bendrą vaizdą ir supratimą – ar tikslai susiję su žiniomis, įgūdžiais, požiūriu ar vertybėmis.
- Mokytojas ir mokinys kartu nustato tikslus, o tai daro mokymąsi labiau orientuotą į mokinį.
- Mokytojas įvertina mokinį atsižvelgdamas į pasirinktus tikslus (nelygina mokinių ir jų pasiekimų).
Kursuose susipažinome su matematikos mokytoju Martinlakso Lukio Vantta, jis ragina mokytojus nebijoti daryti klaidų. Jei nebandėte, negalite pasakyti „tai neveikia“. Tai įkvepia mus ieškoti naujų įtraukiančių pamokų strategijų, būdų ir nebijoti suklysti, bet iš savo klaidų mokytis taikant įgytas patirtis gimnazijos skyriuje pagal „Erasmus+“ projektą „Kuriant inovatyvią mokyklą.“ Vizitas Suomijos ugdymo įstaigose atskleidė, kad jų švietimo sėkmė – efektyvus mokyklos valdymas, mokyklos inovacinės kultūros vadyba, kokybiškas ugdymo veiklos plano kūrimas, prisidedant prie XXI amžiaus inovatyvios mokyklos kūrimo.