Nuo 2021 m. lapkričio pradėtas vykdyti „Erasmus+“ strateginių partnerysčių aukštojo mokslo srityje projektas „Švarios ir inovatyvios tekstilės strategija žiedinei ekonomikai (CLEANTEX)“. Projektą vykdo 8 partneriai iš 6 ES šalių – Italijos, Ispanijos, Graikijos, Slovėnijos, Prancūzijos ir Lietuvos.
Projektas orientuotas į tvarios gamybos ir žiedinės ekonomikos problemas, pastaruoju metu sulaukiančias daug dėmesio ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Europos tekstilės sektorius susiduria su nemenkais iššūkiais, kadangi aplinkos apsaugos reikalavimai yra viena labiausiai rūpimų temų visos Europos mastu, o tekstilės sektorius – vienas didžiausių teršėjų.
Vartotojai teršia ne mažiau už gamintojus, nes dauguma dėvimų rūbų yra išmetami po gana trumpo dėvėjimo. Per kelis dešimtmečius Europoje spėjo užaugti dvi perteklinio vartojimo kartos – nusipirkau, apsirengiau, nepatiko ar pabodo – išmečiau. Tai skatina greitoji mada, nes aprangai tenka santykinai mažesnės asmeninio biudžeto išlaidos, gyvenimo kokybė ir daugumos vartotojų pajamos augo ženkliai sparčiau, nei augo aprangos kaina. Vartotojas dažnai net nesusimasto apie tokio elgesio pasekmes.
Tačiau pastaruoju metu keičiasi požiūris į greitąją madą ir švaresnę aplinką, o vis dar tinkamų vartoti tekstilės produktų išmetimas nesiderina su tvarios aplinkos siekiu. Vis daugiau vartotojų susimąsto apie tokio savo elgesio pasekmes. Antra vertus, pramonės įmonės, siekdamos įgyvendinti naujus Europos susitarimus dėl poveikio aplinkai, turi pradėti diegti žiedinės ekonomikos principus. Siekiant paskatinti inovacijų augimą pramonėje, būtina susieti žiedinės ekonomikos ir ekologinio dizaino žinias.
Įdomu pažymėti, kad net ir už švarią aplinką aktyviai pasisakantieji dažnai nustemba, kad ne pramonė yra pagrindinis teršėjas, o būtent vartotojas. Norint prisidėti prie aplinkos saugojimo, reikia gyventi ne pagal greitosios, o pagal lėtosios mados principus. Kiekvienas iš mūsų tikrai galėtų išgyventi metus nepirkdamas naujų drabužių, bet ar mes tam pasiryžę, ar tikrai mūsų veiksmai atitinka žodžius?
Panašios idėjos buvo nagrinėjamos ir 2021 m. rugsėjo 17 d. vykusioje renginio „Baltic Fashion & Textile Vilnius“ tarptautinėje konferencijoje „Tvari žiedinė ekonomika – pramonės ateitis“, kurioje aktualias problemas gvildeno ir diskutavo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Europos tekstilės ir aprangos federacijos EURATEX generalinis direktorius Dirk Vantyghem, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos LATIA prezidentas Kęstutis Daukšys bei kiti tekstilės pramonės sektoriaus atstovai.
Tikrai labai džiugu, kad tiek pramonininkai, tiek ministerijų atstovai labai gerai supranta greito vartojimo žalą. Jei šis tekstas paskatins skaitytoją susimąstyti, vadinasi, projektas duoda sėkmingų rezultatų.
