Įvairios organizacijos Lietuvoje ieško būdų, kaip stiprinti jaunimo pilietiškumą, skatinti jaunus žmones įsitraukti į politinius procesus, demokratinį gyvenimą, būti atsparesniems dezinformacijai. Pasak Jaunimo reikalų agentūros direktoriaus Jono Laniausko, pastarųjų dešimties metų tyrimai rodo, kad jauni žmonės vis rečiau prisijungia prie organizacijų ir bendruomenių veiklos, tad svarbu ieškoti būdų, kaip jaunus žmones įtraukti į pilietiškas veiklas. Siekiama padėti jiems mokytis reikšti savo nuomonę, ieškoti vienijančių idėjų ir kartu veikti multikultūrinėje aplinkoje.
Šių temų aktualumas itin didelis šiemet atsižvelgiant į bendrą geopolitinį kontekstą ir tai, kad 2022-ieji buvo paskelbti Lietuvos ir Europos jaunimo metais.
Finansuojami jaunimui patrauklūs renginiai
Vienas iš būdų skatinti pilietinį sąmoningumą – patrauklūs renginiai jaunimui: festivaliai, mokymai, stovyklos. Šiemet populiarumo sulaukė vasaros stovyklos formatu vykę nemokami mokymai jaunimui „Stiprūs įvairovėje“. Jiems finansavimą skyrė šešios lietuviškos ir tarptautinės institucijos bei programos taip suteikdamos 150 jaunuolių galimybę nemokamai visą savaitę ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius, neformaliais būdais gilintis į pilietiškumą skatinančias temas.
„Jaunimo reikalų agentūra, administruodama „Erasmus+“ jaunimo srities vykdymą Lietuvoje, prisideda prie iniciatyvų, kuriomis skatinamas jaunų žmonių aktyvus pilietiškumas, ugdomi socialiniai ir tarpkultūriniai gebėjimai, kritinis mąstymas, kurie yra ypač svarbūs šiuo metu“, – pabrėžė vienos iš mokymus finansavusios įstaigos – Jaunimo reikalų agentūros – direktorius J. Laniauskas.
Švietimo mainų paramos fondo, kuris taip pat prisidėjo prie iniciatyvos, direktorės pavaduotoja Gražina Kaklauskienė pabėžė, kad fondas siekia kuo daugiau naudos bendruomenėms.
„Todėl iniciatyvos su Rytų Lietuvos regiono jaunuoliais mums ypač svarbios. Jau penkerius metus dirbame su tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų moksleiviais ir dedame visas pastangas, kad augtų bendras dialogas, tolerancija, pilietiškumas. Norime pažinti šio krašto jaunimo poreikius ir pasiūlyti šiems jauniems žmonėms šį tą tvaraus ir vertingo – žinias apie tarptautines programas ir jų galimybes. Taip pat – galimybę augti, tobulėti, keliauti ir sukurti pačią geriausią savo gyvenimo versiją“, – mintimis apie iniciatyvos siekius dalijosi G. Kaklauskienė.
Anot G. Kaklauskienės, tarptautinių programų teikiamos galimybės taip pat stiprina pamatines vertybes – demokratiją, pilietiškumą, solidarumą, pagarbą kitam, augina socialinę įtrauktį ir kritinį mąstymą. O tai – ypač svarbu siekiant kurti stiprią visuomenę.
Ištakos siekia 2014 metus
Mobilizacijos ir Pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, kuris taip pat finansavo mokymus, direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis priminė, kad mokymų-stovyklos „Stiprūs įvairovėje“ idėja gimė dar 2014 metais stebint įvykius Kryme, Donbaso regione Ukrainoje. Dar tuo metu analizuojant informacinio karo ir propagandos poveikį visuomenei ir diskutuojant su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovais buvo imtasi veiksmų stiprinti jaunimo atsparumą dezinformacijai.
„Buvo nuspręsta sukurti ilgalaikį projektą, kuris stiprintų jaunų žmonių informacinį raštingumą ir kviestų jaunuolius iš visos Lietuvos tapti aktyviais Lietuvos piliečiais, jungtis į bendras veiklas, – sakė V.V. Vilkelis. – Per keletą šios stovyklos veikimo metų nuveikta tikrai daug ir labai svarbu šį projektą tęsti – stiprinti tautinių bendrijų jaunimo pilietiškumą, savo krašto kultūros savitumo, unikalios tapatybės suvokimą ir puoselėjimą, ugdyti tautinių bendrijų jaunimo kritinį mąstymą, atsparumą išorės propagandai ir gerinti jo integraciją į bendrą valstybės gyvenimą“.
Atvėrė naujus supratimus ir galimybes
Septyniolikmetė Alesia Loboda iš Visagino pateikė paraišką dalyvauti mokymuose „Stiprūs įvairovėje“. Ją kaip ir dar 400 šiemet paraiškas teikusių 14–18 m. paauglių iš Lietuvos sudomino vasaros stovyklos formatas ir neformalios veiklos.
Iš viso į mokymus buvo atrinkti 150 dalyvių. Alesia buvo viena iš jų. Atrenkant dalyvius buvo kreiptas dėmesys į dalyvių įvairovę – jų gyvenimiškų patirčių, veiklų, tautybių.
„Sutikau daug žmonių iš visos Lietuvos – kalbėjome lietuviškai, rusiškai ir lenkiškai. Bendrauti buvo paprasta. Kurti, veikti pavyko sklandžiai ir net nesusimąsčiau, kad esame tokie skirtingi: su skirtingomis gyvenimiškomis patirtimis, skirtingų tautybių, skirtingo būdo. Tačiau per vieną veiklą stovyklos vadovas pakvietė mus pamatyti mūsų skirtingumus ir apie juos pamąstyti. Ir tikrai – mes tokie įvairūs. Tačiau nuostabu suprasti, kad nepaisant to, galime veikti vardan bendro tikslo ir būti stiprūs kartu. Mokymai paliko daug malonių prisiminimų bei padėjo suprasti, kad reikia gyventi dabartimi, nebijoti gyventi pilnai“, – patirtimi dalijosi Alesia.
Šešiolikmetis Ignas Maksimovičius iš Švenčionių irgi pasinaudojo proga sudalyvauti pilietiškumą skatinančiuose mokymuose, kuriuose jis itin vertina įgytus įgūdžius.
„Ne tik gavau progą būti gerai organizuotoje stovykloje, dalyvauti žygiuose, kitose neformaliose veiklose, bet ir galimybę bendrauti su Lietuvoje gyvenančiais kitų tautybių žmonėmis. Kai kurie yra gyvenę svetur arba geriau pažįsta kitas kultūras, pavyzdžiui, Sirijos ar Baltarusijos. Šie mokymai suteikė man net daugiau nei iškart galima suprasti. Savarankiškumo, išgyvenimo, bendravimo įgūdžiai, kuriuos įgijau per mokymus, man pravers daugelyje gyvenimo situacijų“, – įsitikinęs Ignas.
Įvairovė – kaip per „Erasmus+“ jaunimo mainus
Per visą vasarą Didžiasalio miestelyje Vilniaus rajone įvyko dešimt pamainų vasaros mokymų „Stiprūs įvairovėje“, kurie suteikė galimybę jaunuoliams iš Lietuvos nemokamai laiką praleisti tarp panašaus amžiaus, tačiau skirtingų patirčių jaunuolių. Šie mokymai vyko jau ketvirtą kartą.
Maždaug pusę šių mokymų dalyvių sudaro tautinių mažumų jaunuoliai.
„Dalis jaunuolių namuose kalba lenkų, rusų, italų ir kitomis kalbomis, todėl nepaisant to, kad visi „Stiprūs įvairovėje“ dalyviai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kartais būna pojūtis lyg dalyvautum „Erasmus+“ jaunimo mainuose užsienyje: girdi skirtingas kalbas, skirtingą muziką, skirtingas patirtis. Ši įvairovė pradžioje gali susukti galvą, tačiau vėliau užburia, atpalaiduoja ir išlaisvina“, – pasakojo vienas iš mokymų organizatorių, mokymų vadovas Žilvinas Mažeikis.
Skatinamas aktyvus pilietiškumas
Mokymų „Stiprūs įvairovėje“ veiklos įvairios: pirmomis dienomis daug dėmesio skiriama grupės narių tarpusavio pažinimui, komandinėms užduotimis. Vėliau sudaromos sąlygos pasireikšti dalyvių lyderystei – prižiūrimi vadovų jaunuoliai eina į žygį, dalį veiklų inicijuoja patys. Keletas pusdienių skirti diskusijoms su atvykusiais svečiais iš Lietuvos kariuomenės, Vilniaus universiteto, žiniasklaidos atstovų, įvairių valstybės institucijų. Čia lankėsi ir du viceministrai bei viena ministrė.
„Jaunimui, kuris dar neturi balsavimo teisės, buvo svarbu išsakyti savo nuomonę sprendimų priėmėjams, nes tai yra būdas dalyvauti demokratijoje. Mokymais siekiame padėti jaunimui pamatyti, kokie skirtingi gali būti Lietuvos piliečiai: kalbantys įvairiomis kalbomis, išpažįstantys skirtingas religijas, turintys skirtingus įsitikinimus. Šis didžiulės įvairovės pamatymas dažnai nustebina, o vėliau paskatina smalsumą, norą pažinti „kitokį nei aš“. Dar smagiau, kad tai neapsiriboja tik pažinimu, nes skirtingų etninių grupių jaunuoliai užmezga tarpusavio draugystes, kurios tęsiasi ir po mokymų“, – pasakojo Ž. Mažeikis.
Kai kurie jaunuoliai per mokymus suprato, kad nori pradėti sportuoti, kiti – susidomėjo maisto gaminimu, dar kiti – nusprendė, kad nori nustoti piratauti ir skaityti tik legalias knygas per el. skaitykles, rūšiuoti šiukšles, skirti daugiau dėmesio savo pačių psichikos sveikatai.
„Jaunuoliai susirado naujų draugų, įgijo daugiau pasitikėjimo savimi, sulaužė stereotipus apie tautines mažumas, kiti – pramoko lietuvių kalbos, padidėjo jų noras savanoriauti. Tikimės, kad tokie ir panašūs mokymai bus prieinami vis daugiau ir daugiau jaunuolių ir jie padės jaunimui aktyviau įsitraukti į šalies demokratinį gyvenimą“, – sakė Ž. Mažeikis.
Mokymai jaunimui „Stiprūs įvairovėje“ yra organizuojami bendradarbiaujant Jaunimo reikalų agentūrai, Švietimo mainų paramos fondui, Mobilizacijos ir Pilietinio pasipriešinimo departamentui prie KAM, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentui, Kultūros ministerijai, Britų tarybai Lietuvoje. Mokymai bendrai finansuojami Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ lėšomis.
