Kaip organizacijos vykdydamos Erasmus+ jaunimo srities ir Europos solidarumo korpuso projektus gali prisidėti prie žalesnio ir tvaresnio pasaulio? Siūlome skaityti mokymų vadovės, fasilitatorės besispecializuojančios aplinkosaugos, tvarumo ir ryšio su gamta srityje, Esther Vallado parašytą straipsnį. Originali publikacija – How can European youth projects be made more sustainable?
****
Jauni žmonės nori prisidėti prie žaliojo kurso procesų. Jie reikalauja, kad gerbtume savo planetą ir sumažintume neigiamą mūsų poveikį aplinkai.
Dėl šių įsipareigojimų „Erasmus+“ programos vadovas, kuriame nustatomos sąlygos, Europos jaunimo programų organizavimui ir finansavimui, taip pat nustato programos prioritetus, kuriuose teigiama, kad turėtume „kurti ir vykdyti projektus aplinkai nekenksmingu būdu ir įtraukti ekologišką praktiką visuose projekto aspektuose“. Kaip tai įgyvendinti praktikoje?
11 patarimų, kurie padės jūsų projektui tapti tvaresniu
Toliau pateikiu 11 patarimų, gautų iš mano dešimties ir daugiau metų patirties organizuojant ES jaunimo projektus pačiu draugiškiausiu aplinkai būdu:
- Keliaukite žaliai
Žaliausia kelionė netgi nėra kelionė. Taigi, geriausiai visai nekeliaukite, ypač jei tai labai nepakenktų rezultato kokybei.
Kitas ekologiškiausias būdas keliauti yra kelionės ant žemės. Taigi, jei įmanoma, venkite skristi. Aš savo organizuojamų projektų informaciniuose paketuose dalyviams pateikiu idėjų, kaip iki renginio vietos nuvykti autobusu, traukiniu ir/ar laivu. Jei dalyvis atvyksta lėktuvu, per „Atmosfair“ įpareigoju kompensuoti susijusias emisijas. Skatinu ekologiškas keliones siūlydama kainą tvariausiam keliautojui. Turėjau dalyvių, kurie dviračiais atvyko į Šiaurės Ispaniją iš Lietuvos!
Su nauja „Erasmus+“ programa tai tapo lengviau, nes dabar skatinamos ekologiškos kelionės, joms skiriamas papildomas finansavimas. Anksčiau šią papildomą ekonominę naštą turėjo prisiimti arba dalyvis, arba organizacija. Aš tvariai keliaujantiems dalyviams kompensuodavau visas kelionės išlaidas, net jei kartais jie viršydavo kelionėms pagal programą skirtą biudžetą.
Neatsitiktinai patį pirmąjį įvardijau šį „keliaukite žaliai“ patarimą. Mobilumo projekte kelionės lėktuvu yra didžiausias aplinkos taršos dėl klimato kaitos veiksnys. Taigi, jei norime padaryti tik vieną dalyką, kad pagerintume savo projektų tvarumą, jau žinote, koks turi būti pirmasis pasirinkimas. Antrasis – maistas, kurį valgome.
2. Rinkitės aplinką tausojančius maisto tiekėjus
Renginiuose, į kuriuos įeina maitinimas, turėtų būti tiekiamas vietinis, sezoninis, ekologiškas ir daugiausia vegetariškas maistas. Sakau daugiausia vegetariškas, nes kai kuriais konkrečiais atvejais priimtina retkarčiais valgyti ir mėsą, jei mėsa gaunama iš laisvai laikomų vietinių gyvūnų, dalyvaujančių regeneracinėje žemdirbystės sistemoje. Jei įtraukiama šios rūšies mėsa, svarbu paaiškinti to priežastis. Tai dažnai sukelia labai įdomias diskusijas tarp dalyvių ir padeda jiems ugdyti kritinį mąstymą (žr. 6 punktą).
Toks maistas anksčiau buvo labai brangus pasirinkimas, kurį galėjo sau leisti ne kiekvienas projekto biudžetas. Šiais laikais daugėja tiekėjų, siūlančių ekologiškus variantus, o tai gerokai sumažino kainas. Žinoma, situacija įvairiose šalyse skiriasi ir gali būti, kad jūsų šalyje tai yra neįmanoma. Jei taip, tada bent jau rinkitės vegetarišką maistą. Jis bus ir pigesnis, ir tvaresnis nei įprasti produktai, kuriuose yra mėsos.
3. Sumažinkite vartojimo produktų ir atributikos kiekį bei rinkitės ekologiškas alternatyvas
Atvykstate į mokymo kursus, o jūsų kėdėje jūsų laukia užrašų knygelė ir rašiklis. Arba krepšys, arba gertuvė, ar marškinėliai. Viskas labai gražu, su projekto pavadinimu, logotipu ir panašiai… Bet tikriausiai jau namuose turite dešimtis marškinėlių, kelias gertuves, dešimtis krepšių ir užrašų knygelių bei šimtus rašiklių. Dabar aš tai vadinu atliekomis.
Jei organizuojate projektą, prašykite dalyvių atsinešti savo užrašų knygelę ir rašiklį. Tai dar patogiau, nes visi sąsiuviniai bus skirtingi ir niekas nesupainios savo su kitu. Be to, kai kurie dalyviai gali norėti užsirašyti savo nešiojamuosiuose kompiuteriuose, telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose. Jei manote, kad projekto matomumui tikrai naudinga, kad dalyviai dėvi marškinėlius su logotipu, o tai gali nutikti, jei ketinate praleisti daug laiko bendraudami su išoriniais žmonėmis, paprašykite dalyvių atsinešti savo šviesių spalvų marškinėlius ir pirmąją projekto dieną išsiųskite juos į spaustuvę. Jie turėtų būti paruošti per porą dienų. Arba galite investuoti į paprastą marškinėlių marginimo rinkinį ir leisti dalyviams projekto veiklų metu logotipą atsispausti patiems.
Kalbant apie eksploatacines medžiagas (popierių, žymeklius, pašto dėžutes ir kt.), rinkitės tas, kurios turi ekologinį ženklą, ir naudokite jas atsargiai ir atsakingai (po naudojimo uždėkite žymeklių dangtelius, naudokite abi popieriaus puses…). Kai spausdinate dalomąją medžiagą, spausdinkite nespalvotai, abiejose pusėse, ant ekologiniu ženklu pažymėto popieriaus ir naudokite Eco-font, kuris yra laisvai prieinamas internete ir taupo rašalą. Būtinai papasakokite apie tai dalyviams! Visa tai yra edukacinės patirties dalis.
4. Mokykitės aplinkosaugos temomis
Tai ypač aktualu, jei esate mokymų fasilitatorius. Galite pasirinkti įgyti oficialų laipsnį arba magistro laipsnį šiuo klausimu, pavyzdžiui, šį Stokholmo universitete (ES gyventojams nemokama), arba nemokamą MOOC, pavyzdžiui, Vageningeno universitete.
Taip pat, rengiami ekologijos mokymų vadovų mokymai, pvz., 2015 m. aš rengiau mokymus Europos jaunimui ir aplinkai. Ekologijos vadovas mokymų vadovams yra šių mokymų rezultatas, kuris jums, gali būti naudingas. Kylant paklausai tokių mokymų artimiausiu metu bus ir daugiau, todėl sekite naujienas.
5. Įtraukite aplinkosaugos temas į projekto mokymų planą
Kadangi aplinkosauga yra kompleksinė problema (ši tema dengia keletą sričių), galite įtraukti aplinkosauginio švietimo elementus į kiekvieno projekto problematiką, kurią sprendžiate.
Pavyzdžiui, jei jūsų projektas susijęs su migracija, galite teigti, kad klimato kaita lemia didelę dalį migracijos srautų. Arba jei jūsų projektas susijęs su taikos kūrimu, galite pažymėti, kad daugelio karų kilmė kyla iš konfliktų, susijusių su gamtos išteklių valdymu (Michael L. Ross, Kembridžo Universiteto spaustuvė, 2004). Tai, taip pat, būtų tinkamas momentas paminėti, kad viskas yra susiję, ir atkreipti dėmesį į sisteminio mąstymo ugdymo svarbą.
6. Skatinkite kritinį ir sisteminį mąstymą
Kritinis mąstymas yra labai svarbus įgūdis, padedantis priimti pagrįstus sprendimus, apsaugantis mus nuo pasitikėjimo netikromis naujienomis ir padedantis aptikti „greewashing‘ą“. Svarbu į savo projektą įtraukti veiklų, kurios skatina ir lavina tokį mąstymą. Čia galite rasti keletą idėjų.
Sisteminis mąstymas padeda suvokti, kad viskas yra susiję ir kad viskas, ką darome, turi pasekmes. Tai yra esminis aspektas, kurį reikia žinoti mąstant apie mūsų poveikį mūsų planetai. Sisteminis mąstymas yra labai sudėtingas, tačiau jį galima gana paprastai pritaikyti ugdymo įstaigoms. Čia galite rasti keletą idėjų.
7. Pasirinkite aplinkai draugišką vietą
Gali būti sunku ar net neįmanoma rasti vietą, kuri neturėtų jokio poveikio aplinkai, tačiau yra pasirinkimas tarp geresnių ir blogesnių vietų. Jei įmanoma (ir reikia pakankamai gerai paieškoti), rinkitės vietą, kurioje atliekos rūšiuojamos, naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai ir ekologiškos valymo priemonės ir kuri apskritai rūpinasi kaip sumažinti neigiamą tos vietos poveikį aplinkai.
Jei visos vietos, kurias radote, yra ypač netvarios arba tiesiog nesirūpina poveikiu aplinkai, galbūt galite jiems pasakyti, kad norėtumėte matyti ekologiškesnį požiūrį iš jų pusės. Kuo daugiau to reikalausime, tuo didesnė tikimybė, kad tokių vietų šeimininkai imsis bent kai kurių aplinkosaugos priemonių, kad ir tik tam, kad patiktų savo klientams.
8. Skatinkite dalyvius tausoti aplinką
Vandens taupymas, šviesos išjungimas, kai to nereikia, įvairių produktų ir medžiagų vartojimas sąmoningai sumažins neigiamą projekto poveikį aplinkai ir gali sukurti ekologiškus įpročius, kurie išliks ir įgyvendinus projektą.
9. Vykdykite veiklas lauke
Užsiėmimai lauke, jei leidžia oras, yra puikus būdas taupyti elektrą, susitapatinti su aplinka (jei tai natūrali erdvė dar geriau, nes ryšys su gamta atsiras natūraliai) ir geriau mąstyti, nes daugiau deguonies patenka į mūsų smegenis.
10. Maksimizuokite projekto poveikį
Keliaujame, vartojame išteklius, naudojamės ES lėšomis… Todėl būtinai pasirūpinkime, kad pasiektume kuo daugiau jaunų žmonių, kurie gali gauti naudos iš mūsų projekto. Kalbama apie efektyvų išteklių valdymą, o tai yra vienas iš tvarumo raktų.
11. Rodykite pavyzdį kitiems
Niekas nepatikės jūsų žinute, jei elgsitės priešingai nei sakote. Aplinkos tvarumo srityje svarbiausia yra nuoseklumas. Jei norite vadovauti aplinkai nekenksmingiems projektams, svarbu, kad patys taptumėte kuo draugiškesni aplinkai. Jūsų veiksmai bus matomi, o jūsų nuomonė bus labiau gerbiama ir sekama.
Išvada
Ekologiškų praktikų poreikis kuriant projektus pagal Europos jaunimo programas su laiku tik didėja. Padaryti savo projektus labiau tausojančius aplinką nėra taip sunku, jei norite ir žinote, kaip tai padaryti. Dabar turite keletą idėjų, kaip tai padaryti. Įgyvendinkime šiuos patarimus praktikoje ir pateisinkime jaunų žmonių lūkesčius.
Originalus tekstas: https://participationpool.eu/resource/how-can-european-youth-projects-be-made-more-sustainable/
Vertimas parengtas Jaunimo reikalų agentūros užsakymu.
Iliustracijai naudotos SALTO Participation & Information centro ir CanvaPro nuotraukos.
