Žiemos laikotarpiu, kai gatvėse be sniego Lietuvoje taip tamsu, atėjo COVID-19. Tarsi nematomas siaubūnas-vaiduoklis, kuris sėlindamas žingsnis po žingsnio vis ėmė naujas planetos teritorijas, nevirtualias ir net virtualias. Jis paslaptingas ir apie jį kalba visas pasaulis, jis kasdieninėse naujienose ir bando užvaldyti mūsų mintis. Kas prie jo prisiliečia, tas suakmenėja.

Mūsų vaikai, deja, nėra išimtis ir išgyvena visą šią situaciją kartu. Netgi ir tada, kai stengiamės vaikus apsaugoti nuo žiniasklaidoje pateikiamos neigiamos informacijos, kai jie nebendrauja su bendraamžiais, kai būna tik šeimoje ir juos supa tėvai, broliai, seserys, vis tiek jų ausytės girdi pokalbius ir tas visuotinis nerimas kelia daug emocijų, vidinių rūpesčių, apgaubtų nežinomybe. Vaikai taip pat yra nepaprastai intuityvūs dėl savo šeimos emocijų ir patiria bet kokią baimę ir nerimą, kurį gali jausti jų tėvai ar didesnė šeima.

„Erasmus+“ projekto „Experience a tale“ socialiniai partneriai mums įkvėpė pasitikėjimo ir padėjo aiškiau, plačiau pamatyti šią neįprastą Covid-19 situaciją ne tik šalių socialiniame, ekonominiame kontekste, bet ir ypač mums rūpimoje – darželių ir mokyklų, vaikų ugdymo karantino metu formų įvairovės srityse, pedagogų susitelkimo, kolegialaus bendradarbiavimo įvairiomis IT priemonėmis srityje. Taigi šiuo sunkiu laikotarpiu savo projekte bendravome su partneriais, palaikėme ryšį, dalinomės, kuo gyvename, kuo gyvena mūsų darželiai, valstybės, kaip sprendžiama ši problema. Ir visi turėjome skirtingų patirčių bei mokėmės iš tų, kurie buvo stipresni, palaikėme tuos, kuriems reikėjo pagalbos.

Džiaugėmės galėdami suvokti, kad mūsų partneriai tokie stiprūs, tokie drąsūs. Ypač švedai. Daugeliui buvo nauja tai, kad mūsų partneriai iš Švedijos šią situaciją išgyveno kitaip, darželis ne tik dirbo toliau, kaip tik priešingai – krūvis padidėjo net keletą kartų, nes dėl glaudaus santykio su gamta, jų buvo paprašyta priimti gydytojų, policininkų šeimų vaikus iš kitų darželių, kurie turėjo būti uždaryti. Auklėtojos dirbo visą dieną, kartais pasilikdavo net naktimis su gydytojų vaikais, vadavo koleges, kurios sirgo arba turėjo būti su sergančiais artimaisiais, savo kolektyve turėjo ir Covid-19 atvejų.

Ši situacija taip natūraliai buvo mums pristatyta, kad tai leido žiūrėti į šį vaiduoklį su mažesne baime ir kažkokiu apčiuopiamu pažinimu. Ačiū jiems už šį pasidalijimą, tik jų drąsos įkvėpti suradome jėgų ruošti erdves lauke bei viduje pagal naujus nurodymus, kad galėtume vėl atverti vieni kitų ir mūsų pasiilgusiems vaikams darželio duris.

Kiti partneriai dirbo nuotoliniu būdu, siuntė vaikučiams užduotis, nuorodas tėvams tiek pedagoginiais, tiek psichologiniais klausimais, dalyvavo nuotoliniuose seminaruose, palaikė grįžtamąjį ryšį. Mūsų projekto tema – pasakos ir jų perteikimo būdai paliečiant vaiko pojūčius, todėl tarpusavyje visi projekto kolegos dalinomės pasakomis ir istorijomis, kurios padėjo šeimoms pristatyti Covid-19 situaciją vaikams, kad jie suvoktų, kodėl tai vyksta, kas tas karantinas, padėtų paprastai vaiko suvokimui adaptuotomis priemonėmis paaiškinti, kodėl negalima susitikti su draugais, kodėl negalima į kiemo žaidimų aikštelę ir t. t.

Veiklos, kurios buvo numatytos projekto eigoje su auklėtojomis ir vaikučiais, kol kas atidėtos, kai visi grįšime į darželius, o mes, partneriai – darželių auklėtojos – sukūrėme naują bendrą katalogą, kuriame kaupėme užduotis vaikams iš natūralių medžiagų, rankdarbių pavyzdžius, žaidimus lauke, pasakas, istorijas, padedančias išgyventi karantiną. Dalinomės informacija socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/Experience-a-tale-105661930769948/?modal=admin_todo_tour

Pandemijos metu vos turėjęs įsibėgėti „Erasmus+“ projektas dėl glaudaus visų partnerių susitelkimo, neužgesino vilties, kad ši ypatinga situacija su užvertomis valstybių sienomis p a s i b a i g s ir visi kartu gersime vėsią arbatą kažkur šiltoje Italijoje arba Ispanijoje ir kursime pasaką apie baisiąją koroną, o visos pasakos, kaip žinome, baigiasi gerai. Mes nugalėsime ją.