„Erasmus+“ kaip tarptautinių mainų programa šiandien puikiai žinoma daugelyje pasaulio šalių ir jos žinomumas peržengė formaliojo švietimo sampratos ribas. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama įtraukčiai, kad programa taptų žinoma ir labiau prieinama mažiau fizinių, finansinių, socialinių ir kitokių galimybių turintiems žmonėms.

„Erasmus+“ yra Europos Sąjungos (ES) rėmimo programa, suteikianti mokymosi ir tobulėjimo galimybių įvairaus amžiaus, statuso, profesijų asmenims bei galimybę įvairioms organizacijoms, įstaigoms, institucijoms įgyvendinti programos prioritetus atitinkančius projektus. Šiuo metu „Erasmus+“ programa apima visus švietimo sektorius, jaunimo sritį ir sportą.

Tai, kad programa gyvuoja ne vieną dešimtmetį ir toliau plečiasi, rodo didelę jos sėkmę. Kaip vieną didžiausių ES sėkmės istorijų ją įvertino ir Europos Komisija bei Europos Parlamentas, o pernai atlikto „Eurobarometro“ Nr. 89 tyrimo metu ir paprasti ES piliečiai įvardijo, kad tokios programos, kaip „Erasmus+“, yra ketvirtoje vietoje pagal suvokiamą naudą.

Jaunimo neformaliojo ugdymo projektų įvairovė

Pasak Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA), administruojančios „Erasmus+“ programos jaunimo sritį, direktorės Guodos Lomanaitės, pagrindinė neformaliojo jaunimo ugdymo projektų misija – auginti ir skatinti jaunus žmones būti aktyviais, visuomeniškais ir pilietiškais.

„Tai projektai, susiję su vertybėmis, akiračio plėtimu ir bendruomeniškumu. Jauni žmonės susirenka mokytis vieni iš kitų ir kartu aiškintis, kaip jie supranta įvairias vertybes, reiškinius, socialines normas. Šis virsmas ir yra didžiausia nauda, kai visų šių veiklų kontekste – per pažinimą, dalyvavimą, įsitraukimą, įsigalinimą – po truputį tirpsta išankstinės nuostatos ar kultūriniai mitai“, – svarstė pašnekovė.

Su pilietiškumo ugdymu susiję projektai ugdo jaunų žmonių suvokimą, kad piliečio balsas yra svarbus, juolab kad Lietuvoje per įvairias struktūras jauniems žmonėms yra daug galimybių išreikšti savo nuomonę. Dažnai šių projektų metu jauni žmonės pirmą kartą patys bando atstovauti savo interesams ir pamato savivaldybės veiklą iš kitos, politikų ir tarnautojų perspektyvos, patiria, jog nuoseklus ir konstruktyvus dialogas veda rezultatų link.

Programoje „Erasmus+“ gali dalyvauti visos nevyriausybinės organizacijos bei valstybinio sektoriaus atstovai, kurie dirba su jaunais žmonėmis, pavyzdžiui, kultūros centrai, bibliotekos. Projektų tematika gali būti labai įvairi – nuo kultūros paveldo nagrinėjimo iki aplinkosauginių ar tarpreliginių temų gvildenimo.

Vien pernai JTBA gavo 320 paraiškų, iš kurių finansavo 88. Biudžetas, skirtas jaunimo srities projektams, sudarė 2 992 029 eurų. Finansuotuose projektuose dalyvavo 547 organizacijos, o bendras projektuose dalyvavusių jaunų žmonių skaičius – 6205. Iš jų 1986 buvo mažiau galimybių turintys ir 303 specialiųjų poreikių turintys dalyviai.

„Tai gali būti visiškai mažas projektas, pavyzdžiui, Lietuvos pasienio miestelio kultūros centras vysto bendradarbiavimą su Latvijos pasienio miestelio kultūros centru ar biblioteka. Ir gali būti ilgalaikis projektas, pavyzdžiui, su 10 partnerių ir tęstiniu bendradarbiavimu“, – pasakojo G. Lomanaitė.

Žmonėms su fizine negalia skirti projektai

Pasak pašnekovės, pastaruoju metu akcentuojama, kad programa atvira ir tiems žmonėms, kurie turi mažiau galimybių. Vienas iš geriausių tokių pavyzdžių yra Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos vykdytas projektas „Penki pojūčiai“, kurio metu 13–18 metų protinę negalią turintys jaunuoliai iš Lietuvos, Latvijos ir Kroatijos susitiko veikloms Lietuvoje. Įvairių ekskursijų ir užsiėmimų metu jie mokėsi pažinti, suprasti vienas kitą ir mokytis perteikti savo emocinę patirtį per penkis pojūčius: regą, klausą, uoslę, lytėjimą, ir skonį.

Tai jiems padėjo ugdyti savo protines, emocines ir fizines galias, pasitikėjimą savimi, atrasti save kūryboje, susirasti draugų, o bibliotekai tai tapo puikiu pirmuoju žingsniu į panašaus pobūdžio ateities projektus, mažinančius tokių jaunuolių diskriminaciją ir atskirtį, suteikiančių visuomenei daugiau žinių apie negalią turinčių asmenų poreikius ir gebėjimus.

„Kaip pastebėjo patys organizatoriai, nors jauni žmonės negalėjo susišnekėti įprastomis kalbos priemonėmis, jie komunikavo tarpusavyje kitais būdais. O tai ir buvo programos esmė – kad jie išmoktų būti įsitraukę ir nebijotų sau priimtina forma save išreikšti“, – pridūrė JTBA atstovė.

Atveria galimybes turintiems specialiųjų poreikių

„Erasmus+“ programa siekiama įtraukti ir tuos žmones, kurių individualūs poreikiai susiformavo todėl, kad jie gyvena nepalankiomis sąlygomis ar patiria tam tikrus sunkumus. Šios sąlygos ar sunkumai trukdo žmonėms efektyviai dalyvauti formaliajame ir neformaliajame ugdyme, pasinaudoti tarptautinio mobilumo, dalyvavimo ir įgalinimo galimybėmis, būti aktyviu piliečiu bei integruotis į visuomenę.

Individualūs poreikiai programoje „Erasmus+“ suprantami plačiau nei vien tik fizinė ar proto negalia. Patiriami sunkumai gali būti:

  • Socialiniai (diskriminacija dėl lyties, tautybės, religijos, seksualinės orientacijos, neįgalumo; socialinių įgūdžių stoka; nesaugios gyvenimo sąlygos; buvę nusikaltėliai, buvę narkomanai ar alkoholikai; jauni ar vieniši tėvai; našlaičiai).
  • Ekonominiai (žemas pragyvenimo lygis, jaunų žmonių nedarbas ir skurdas, finansinės problemos, gyvenimas gatvėje).
  • Išsilavinimo (mokymosi sunkumai; mokyklos nelankymas, žema profesinė kvalifikacija).
  • Kultūriniai (imigrantai ar pabėgėliai; nacionalinės ar etninės mažumos).
  • Geografiniai (jauni žmonės iš tolimų ar kaimiškų vietovių, problematiškų miestų rajonų, vietovių, kuriose nepakankamai išvystytos paslaugos).

„Mums svarbu, kad projektuose dalyvautų ne tik tie, kurie turi puikų išsilavinimą, puikiai kalba angliškai, turi didesnes ekonomines galimybes, bet ir tie, kurie galbūt niekada neturėjo tokių galimybių. Projektas jiems gali tapti puikia atrama, puikiu laipteliu į sėkmę ateityje“, – apibendrino pašnekovė.

Būtent todėl, ypač įgyvendinant strateginių partnerysčių projektus, pirmenybė teikiama veiklai, kuria inovatyviai skatinama lygybė ir nediskriminavimas bei socialinė įtrauktis. Pavyzdžiui, remiami projektai, kuriais siekiama skatinti socialinius, pilietinius ir tarpkultūrinius gebėjimus, interneto saugą ir skaitmeninę gerovę ir kovoti su diskriminacija, atskirtimi, rasizmu, patyčiomis, smurtu, klaidinančiomis naujienomis.

Kokias galimybes programa atveria švietimo įstaigoms

Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) direktorės pavaduotoja Gražina Kaklauskienė pabrėžė, kad „Erasmus+“ programoje gali dalyvauti visos švietimo institucijos – pradedant darželiais, mokyklomis, profesinėmis mokyklomis, bibliotekomis, baigiant suaugusiųjų švietimo institucijomis ar Trečiojo amžiaus universitetais.

Pasak pašnekovės, yra du pagrindiniai projektų tipai. Pirmasis – mobilumas mokymosi tikslais, kai žmonės mokosi, studijuoja užsienyje, įgyja profesinių žinių ir praktinės patirties. Antrasis – bendradarbiavimo projektai, kai partneriai iš įvairių šalių, mažiausiai iš trijų, jungiasi, kad sukurtų inovatyvų intelektinį produktą ar keistųsi gerąja praktika.

„Kalbant apie mokymosi mobilumų naudą, įvairūs tyrimai patvirtina, kad mokymasis užsienyje visokeriopai naudingas žmonėms – ugdo ir tobulina bendrąsias bei profesines kompetencijos, didina žmogiškąjį kapitalą organizacijose, žmonės gali gauti tokius mokymus, kurių Lietuvoje nėra.

Viena iš prioritetinių 2019 metų bendradarbiavimo projektų temų buvo įtraukusis švietimas. Puikus pavyzdys – projektas, kurio metu Šiaulių rajono Kuršėnų lopšelis darželis „Eglutė“ kartu su partneriais kūrė darbo metodus su autizmo spektro sutrikimais dirbantiems žmonėms ir dabar jie naudojami specialistų kasdieniame darbe“, – pasakojo G. Kaklauskienė.

2019 m. buvo finansuota 219 Lietuvos mokyklų mainų projektų, kuriuose dalyvavo vidutiniškai po 5 partnerius. 29 iš jų, kurie buvo atrinkti iš 83 pateiktų paraiškų, koordinavo Lietuvos mokyklos (tai 33 proc. daugiau nei 2018 m.). Pastarųjų projektų biudžetas – 3,7 mln. eurų. Didžiąją dalį minėtų projektų inicijavo Lietuvos gimnazijos (62 proc.), toliau seka progimnazijos (21 proc.), pagrindinės mokyklos (10 proc.) ir darželiai (7 proc.).

Iš viso per 2019 m. ŠMPF gavo 460 paraiškų, iš kurių finansavo 261. Biudžetas, skirtas švietimo ir mokymo srities projektams, sudarė 32.740.653 eurų. Planuojama, kad šiuose projektuose dalyvaus beveik 10 000 dalyvių.

Kokie iššūkiai laukia šiemet

Pašnekovė pasidžiaugė, kad Lietuvos švietimo institucijos labai aktyviai dalyvauja programoje „Erasmus+“. Kasmet vien tik mokyklinių projektų finansuojama per du šimtus.

Tiesa, Europos Komisijos atliktas tarpinis „Erasmus+“ programos poveikio vertinimas parodė, kad programa yra nepakankamai prieinama. Todėl naujajame programos etape (2021–2027) projektai, gvildensiantys įtraukties temą, gaus papildomus konkursinius balus, o mažoms, nepatyrusioms organizacijoms bus lengvesnės konkurso sąlygos, kad ir jos galėtų pajausti tarptautinio bendradarbiavimo skonį.

„Jau dabartinėje programoje yra skiriamas papildomas finansavimas žmonėms dėl fizinės negalios turinčių individualių poreikių, kurie dalyvauja studentų mobilume. Jie ne tik gauna įprastą stipendiją, bet ir finansavimą lydinčiam asmeniui, reikalingam transportui arba specialiam butui. Deja, šie žmonės vis dar nelabai aktyviai naudojasi programa, kadangi mūsų visuomenėje vis dar varžomasi prisipažinti turint individualių poreikių. Supratome, kad pagrindinė klaida, kurią daro dauguma dirbančiųjų su šiomis grupėmis, kad tik įsivaizduojama, ko jiems reikia, bet nežinoma tikrųjų jų poreikių. Todėl šiais metais esame nusimatę glaudžiau bendradarbiauti su organizacijomis, dirbančiomis šioje srityje“, – pasakojo G. Kaklauskienė.