Didžiausia Europos Sąjungos švietimo ir mokymo programa „Erasmus+“ jau trečius metus skiria finansavimą asmenų mobilumo švietimo srityje projektams. Programoje dalyvauja institucijos iš visų švietimo sektorių: bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo. Viso Lietuvos institucijoms 2016 metų mobilumo projektams planuojama skirti per 14 milijonų eurų.

Didžioji dalis biudžeto (68 proc.) atitenka aukštojo mokslo sektoriui – tai jau visiems pažįstami „Erasmus+“ studentų mainai, taip pat praktika, aukštųjų mokyklų darbuotojų dėstymo vizitai, stažuotės ir pan. Dėka programos „Erasmus+“, per metus iš Lietuvos mokytis ar atlikti praktikos į užsienį išvyksta per 4000 studentų, o į dėstymo vizitus ar stažuotes išvyksta apie 1000 dėstytojų. Džiugu, jog programoje dalyvauja beveik visos (43 iš 47) Lietuvos aukštosios mokyklos, taip suteikdamos galimybę Lietuvos studentams bei dėstytojams įgyti tarptautinės patirties, pasitobulinti profesinėje srityje, pažinti kitų šalių aukštojo mokslo specifiką. 

Programoje „Eramus+“ daug dėmesio teikiama ir profesinio mokymo sektoriaus asmenų mobilumui – šio sektoriaus projektams paskirstyta 27 proc. viso Lietuvai skirto biudžeto. Iš 110 gautų tinkamų paraiškų, finansuota 61 paraiška (projektų sėkmės rodiklis – 52 proc.) iš visų Lietuvos regionų. Pastebėta, kad 2016 metais aktualiausios profesinio mokymo srities projektų temos yra: verslumo ugdymas, darbo rinkos poreikiai ir iššūkiai,  jaunimo nedarbas, naujų ir inovatyvių mokymo programų kūrimas. Tai patvirtina, kad profesinio mokymo įstaigos yra aktyviai įsitraukusios sprendžiant vieną aktualiausių sektoriaus problemų – kaip padidinti profesinio mokymo patrauklumą Lietuvoje. Šiemet taip pat skirtas finansavimas profesinio mokymo mobilumo projektams, kuriais siekiama mažinti socialinę atskirtį, ieškoma būdų sėkmingai migrantų bei romų integracijai.

Iš visų švietimo sektorių, vertinant skirtą biudžeto dalį (4 proc. nuo Lietuvai skirto biudžeto), aktyviausias yra bendrojo ugdymo sektorius. Didžiausias konkursas tarp paraiškų teikėjų buvo šiame sektoriuje –  2016 metų konkursui buvo pateikta 110 paraiškų, iš jų 23 finansuotos (projektų sėkmės rodiklis – 20 proc.). Bendrojo ugdymo mobilumo projektų metu mokyklų administracijos darbuotojai gali vykti į darbo stebėjimo vizitus, o mokytojai dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose bei vykti dėstyti į užsienio mokyklą. Aktyviausiai paraiškas teikė Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus apskritys. Lietuvos mokytojams vis dar svarbu tobulinti IKT, skaitmeninį raštingumą, kurti  naujas bei inovatyvias mokymo programas. Būtent šiomis temomis pateikta ir finansuota daugiausia paraiškų. Taip pat mokykloms s aktualus kokybės užtikrinimo metodikų paieškos ir taikymas. Šiuo metu populiarėjanti tema  mokyklose yra STEAM ugdymas. Net trečdalis programos „Erasmus+“ 2016 metais finansuojamų projektų yra skirta būtent šios temos plėtojimui. STEAM santrumpa žymi gamtos mokslų (angl. – Science), technologijų  (angl. – Technology),  inžinerijos (angl. – Engineering), meno/dizaino (angl. – Art) ir matematikos (angl. – Mathematics) sritis. STEAM iniciatyvos esmė – skatinti domėjimąsi tiksliaisiais, gamtos ir inžineriniais dalykais, gerinti šių dalykų rezultatus mokyklose ir taip sulaukti didesnio stojančiųjų į šias specialybes skaičiaus. Dar viena šiandieną aktuali tema yra pabėgėlių ir migrantų situacija. Džiugu, kad šiemet finansavimas skirtas ir trims bendrojo ugdymo srities projektams, kurie veiklas įgyvendins šia tema Jonavoje, Kaune ir Vilniuje.

Nors suaugusiųjų švietimo sektoriui yra skirtas tik 1 proc. biudžeto, sektoriui priklausančios organizacijos yra gana aktyvios. Buvo gauta 31 paraiška, iš kurių finansuotos – 8 (projektų sėkmės rodiklis – 26 proc.). Darbuotojų mobilumo projektais šiame sektoriuje siekiama tobulinti ir gilinti suaugusiųjų švietimo darbuotojų kompetencijas, švietimo sistemų ir politikos supratimą ir  pokyčių inicijavimo gebėjimus. Konkursui paraiškas teikė ne tik suaugusiųjų mokymo centrai, bet ir nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, biudžetinės įstaigos. Pagal programą „Erasmus+“ šio švietimo sektoriaus darbuotojai gali vykti į kvalifikacijos tobulinimo kursus, darbo stebėjimo ar dėstymo vizitą užsienio šalies suaugusiųjų švietimo organizacijoje. Dažniausiai pasitaikančios ir aktualiausios kursų temos: atvirtas ir nuolatinis mokymasis, naujos ir inovatyvios mokymo programos, IKT technologijų taikymas ir skaitmeninis raštingumas.