Pastaraisiais metais stebima tendencija, jog išvykstančių iš Lietuvos mažėja, o grįžtančiųjų daugėja. Todėl naujame 2021–2027 m. programos „Erasmus+“ etape vienas iš pagrindinių prioritetų yra programos įtraukumo ir įvairovės didinimas. Apskritai visos Europos vizija – padėti savo piliečiams įveikti iškilusius iššūkius, susijusius su kultūrų, religijų, gebėjimų, socialinių grupių, seksualinės orientacijos, politinės nuomonės įvairove, bei padidinti žmonių su įvairiais individualiais poreikiais įsitraukimą į programos veiklas.
„Gyvename laiku, kurį galima pavadinti „tarp“ – tarp lokalių ir globalių kontekstų, šalių kalbų. Nuo pat programos „Erasmus+“ pradžios ji buvo skirta visiems, visuomet buvo pabrėžiama, kad ja gali naudotis ir žmonės, kurie gyvena atokesnėse vietovėse ar susiduria su kitokiais gyvenimo iššūkiais. Džiugu, kad vis daugiau projektų skirti įtraukčiai, o programoje dalyvauja vis daugiau žmonių, turinčių individualių poreikių. Vien 2023-aisiais jau 1000 dalyvių pasinaudojo „Erasmus+“ galimybėmis. Prisimenant Erazmo Roterdamiečio žodžius, kad žmogus ne gimsta, o formuojasi – „Erasmus+“ indėlis į šį žmogaus formavimo procesą yra tikrai svarus,“ – kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės patarėja Milda Špėlytė-Letulienė.
Pagrindiniai grįžimą motyvuojantys veiksniai yra šeima, draugai, geresnė savijauta Lietuvoje nei kur svetur, noras prisidėti prie šalies gerovės kūrimo ir siekis, kad vaikai augtų ir mokytųsi Lietuvoje. Vis dėlto grįžimas nėra lengvas. Grįžtančios šeimos turi pakeisti namus, gyvenamąją aplinką, vaikai susiduria su nauja socialine aplinka, kultūriniais skirtumais, kita mokymo sistema, kalbos barjeru ir kitomis kliūtimis.
Švietimas ir mokymas yra viena iš galingiausių sugrįžtančiųjų ir atvykstančiųjų integracijos priemonių. Tam visas pajėgas telkia tiek Lietuvos valstybė, tiek programa „Erasmus+“, teigianti, kad „kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą“.
„Reikia pradėti ne tada, kai mokinys įžengia pro duris, bet reikia būti pasiruošus ir numatyti galimus scenarijus. Nėra vieno teisingo scenarijaus, vieno projekto, mokomosios medžiagos, kuriuos padarius užsitikrintumėme sėkmingą integraciją. Dažnai nutinka taip, kad formaliai šeima sugrįžo, bet mintimis jaunuoliai vis dar yra kitoje šalyje – ir tai yra atskiras darbo objektas,“ – pasakojo Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja dr. Asta Ranonytė.
Įtrauktis ir įvairovė padeda užtikrinti „Erasmus+“ projektų kokybę, taip siekiama, kad programa iš tikrųjų būtų prieinama kiekvienam. Švietimo mainų paramos fondo atlikto tyrimo duomenimis, matomos geros tendencijos įtraukties ir įvairovės aspektu – anksčiau tik profesinės mokyklos į projektus nuosekliai įtraukdavo mažiau galimybių turinčius asmenis, o prasidėjus naujam programos etapui – aktyviau dalyvauja ir kiti sektoriai.
Tyrimo rezultatus pristačiusi Stebėsenos koordinatorė Laura Jurkuvėnienė pasidalino esminiais momentais, kurie svarbūs projektų vykdytojams einant įtraukumo keliu. „Pirma, svarbu suprasti atsitraukimo priežastis. Yra toks posakis „Nieko apie mus be mūsų“, todėl ir šiame tyrime klausėme tikslinės grupės, kodėl jie nedalyvauja projektuose, kokios pagrindinės kliūtys, kurias pašalinus jie apsispręstų dalyvauti. Pavyzdžiui, profesiniame mokyme dominuoja asmeninės motyvacijos trūkumas bei prastas užsienio kalbos mokėjimas, o mokyklose svarbesnė baimė palikti šeimą ir draugus.
Pasak Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Agnės Skučaitės-Leonavičienės, patys emigrantai norėtų sugrįžti į Lietuvą. Pagal apklausų, kuriose dalyvauja jaunimas, duomenis, grįžti norėtų beveik 40 procentų, nėra tikri – trečdalis, o grįžti nenorėtų taip pat trečdalis. Jei tyrime dalyvauja įvairaus amžiaus respondentai, tuomet norinčiųjų grįžti skaičius gerokai padidėja – į tėvynę sugrįžti norėtų daugiau nei pusė.
„Net nenorintieji grįžti į Lietuvą, pasvarstytų apie grįžimą, jei būtų užtikrinamas geras atlyginimas už darbą ir įvyktų tam tikri pokyčiai visuomenėje. Šie aspektai svarbūs trečdaliui respondentų, kurie šiuo metu nenori grįžti į savo šalį. Atsakant į klausimą, kokiame sektoriuje norėtų dirbti grįžę į Lietuvą, ketvirtadalis respondentų rinktųsi paslaugų, klientų aptarnavimo sektorių, vėliau seka statybų ir nekilnojamojo turto, logistikos ir transporto sektoriai. Džiugi žinia yra ta, kad sektoriuose, kuriuose norėtų dirbti emigrantai, yra daug darbdavių, kurie jau dabar jų laukia,“ – pasakojo A. Skučaitė-Leonavičienė bei priminė, kad Užimtumo tarnyboje galima gauti įvairios pagalbos ir informacijos, o Lietuvos piliečiams visos paslaugos teikiamos nemokamai.
Šios temos aptartos 2023 m. lapkričio 30 d. įvykusioje įtraukties ir įvairovės konferencijoje „Erasmus+“ indėlis integruojant grįžusiuosius iš emigracijos“. Renginio tikslas – aptarti grįžtančiųjų į gimtąją šalį vaikų ir jaunuolių, kurie mokosi bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo sektoriuje, reintegracijos klausimus naudojantis programa „Erasmus+“. Renginyje taip pat pristatytas Lietuvos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų tyrimas apie „Erasmus+“ projektų charakteristikas iš užsienio sugrįžusių asmenų įtraukties aspektu, apžvelgti Lietuvos ir Estijos įtraukiojo mobilumo tyrimai, dalintasi gerąja patirtimi į švietimo sistemą integruojant iš emigracijos grįžusius tautiečius.
Konferencijos transliaciją galite peržiūrėti čia:
