COVID-19 pandemija daugiau nei metus riboja judėjimą, tačiau programos „Erasmus+“ projektų įgyvendinimo patirtys įrodo, kad pažinti, mokytis, bendrauti ir bendradarbiauti įmanoma ir virtualiai: tarptautiškumo dimensiją stiprinantys projektai tęsiasi naudojant technologijas. 

Programos „Erasmus+“ atsparumą pandemijos iššūkiams patvirtina ir Europos Komisijoje priimta pirmoji 2021–2027 m. programos „Erasmus+“ metinė darbo programa, kurios biudžetas didesnis  – 26,2 mlrd. EUR. Jame maždaug 2,2 mlrd. EUR pagal ES išorės finansavimo priemones skiriama finansuoti mobilumo mokymosi tikslais ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus, kuriuose galės dalyvauti 10 mln. įvairaus amžiaus ir visų socialinių grupių europiečių. Vieni naujosios programos  tikslų – skatinti kokybę, inovacijas, meistriškumą ir tarptautiškumą švietimo ir mokymo įstaigų lygiu ir plėtoti glaudesnį tarptautinį švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą.

Sėkmingos tarptautinės patirties perkėlimas suaugusiųjų švietime ypač svarbus sprendžiant suaugusiųjų mokymosi organizavimo ir mokymosi visą gyvenimą plėtros klausimus, nes Lietuva yra tik 22 pozicijoje ES pagal suaugusiųjų mokymąsi. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių Lietuvos gyventojų mokymosi visą gyvenimą rodikliai taip pat yra vieni iš žemiausių tarp ES šalių. Pagrindinės mokymosi visą gyvenimą plėtros Lietuvoje kliūtys – menka gyventojų motyvacija ir poreikio stoka („Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje“, STRATA, 2020).

Patrauklių suaugusiųjų mokymosi organizavimo patirčių ieškoma už šalies ribų: programą  „Erasmus+“ administruojančio Švietimo mainų paramos fondo duomenimis, auga suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektų skaičius:  2014 m. finansuotos – 7, 2019 m. – 22 projektų paraiškos. Iš viso nuo 2014 m. programos „Erasmus+“ paramą gavo 72 suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektai. Koks jų tinkamumas, rezultatyvumas ir poveikis šalies suaugusiųjų švietimo organizavimui atskleidžia 2020 m. Švietimo mainų paramos fondo iniciatyva tyrėjų grupės atliktas užbaigtų 2014–2019 m. laikotarpio „Erasmus+“ mobilumo suaugusiųjų švietimo srityje projektų vertinimas. 

Vertinant atlikta 2014–2019 m. laikotarpio 50 užbaigtų „Erasmus+“ suaugusiųjų švietimo projektų ataskaitų analizė, apklausti 179 suaugusiųjų švietimo mobilumo projektų dalyviai iš organizacijų, mobilumo veiklas vykdžiusių per paskutinius dvejus metus (2017–2019 m.), visų šešiasdešimties savivaldybių suaugusiųjų neformaliojo švietimo koordinatoriai, organizuotos sutelktos diskusijos grupės, paimti interviu iš suaugusiųjų švietimo organizacijas šalyje vienijančių asociacijų atstovų, analizuoti mobilumo dalyvių apklausos (angl. Participant report), kurią pildo visų „Erasmus+“ programos šalių dalyviai pasibaigus mobilumo vizitams, duomenys. 

Nauda mobilumo projekto dalyviams

Vertinimo rezultatai atskleidžia, kad suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumoprojektai pasiekia programos „Erasmus+“ tikslus: apklausos dalyviai teigia, kad mobilumuose įgytos kompetencijos organizuojant suaugusiųjų švietimą taikomos dažnai.  

1 pav.  Mobilumų metu patobulintų kompetencijų taikymas organizuojant suaugusiųjų švietimą

Sutelktos diskusijos grupių dalyvių nuomone, programos „Erasmus+“ projektai suaugusiųjų švietimo organizatorius įkvepia veiklai: vizitai  duoda labai daug motyvacijos. Tai lyg energijos papildymas, lyg sprogimas, augina profesinę savivertę: o kitas dalykas, kada tu pasižiūri ir pamatai, kad tu dirbi labai panašiai kaip užsienio organizacijos ir atsiranda savęs vertinimas, kaip mobilumo dalyvio, kad aš irgi taip galiu, kad mūsų organizacijoje irgi taip gali būti,skatina dalintis patirtimis: darbuotojai, kurie vyko į stebėjimus, sugrįžo motyvuoti, įkvėpti ir įkvėpimu aktyviai dalinosi savo skyriuose, užkrėsdami, gerąja to žodžio prasme, kolegas.

Tyrime nustatyta, kad visos suaugusiųjų švietimo organizatorių mobilumų veiklos (mokymosi formos) iš esmės atitinka dalyvių poreikius: kvalifikacijos kėlimo kursų ir darbo vizitų derinimas geriausiai tenkina suaugusiųjų mokymo organizavimo valdymo, mokymo paslaugų modeliavimo, mokymosi įgalinimo ir fasilitavimo kompetencijų tobulinimo poreikius. Tinklaveikos ir tarptautiškumo kompetencijoms tobulinti, mobilumų dalyvių nuomone, geriausiai tinka darbo stebėjimo mobilumai. 

2 pav.  Tobulintų gebėjimų atitikimas poreikiams atsižvelgiant į mokymosi formas

Poveikis mobilumus įgyvendinančioms organizacijoms

Suaugusiųjų švietimo organizatorių mobilumo projektų nauda organizacijoms vertinama taip pat pakankamai gerai. Ją organizacijoje patvirtina mobilumų dalyvių, kurie sutinka, kad dėl mokymosi užsienyje pradėti taikyti nauji suaugusiųjų mokymo metodai, pastebimas suaugusiųjų mokymosi aprėpties augimas, apklausos rezultatai. 

3 pav. Mobilumų naudos asmeniui ir organizacijai vertinimas (proc.). Mobilumų dalyvių nuomonė (N=171)

Baigiamųjų ataskaitų turinio analizės rezultatai atskleidžia organizacijoje vykstančių pokyčių priežastis ir turinį: <…> darome prielaidą, kad mūsų organizuojamų seminarų lankytojai, kalbų mokytojai taip pat pajus šio projekto naudą;  <…> įgyvendinus projektą padidėjo galimybės plėsti neformaliojo ugdymo paslaugas: bus pasiūlytos įdomios ir naudingos kvalifikacijos kėlimo programos, padėsiančios siekti geresnių mokymosi rezultatų, tikimasi, kad tai padės pritraukti daugiau dalyvių kitais mokslo metais (Projektų baigiamųjų ataskaitų fragmentai). 

Vertinimo rezultatai įrodo, kad suaugusiųjų švietimo mobilumo projektų poveikis organizacijai priklauso nuo mokymosi užsienyje metu įgytų ar tobulintų kompetencijų pobūdžio: didžiausią įtaką, apklausos dalyvių nuomone, pokyčiams organizacijoje turi mobilumo metu įgytos ar tobulintos tinklaveikos kompetencijos. Tai patvirtina ir sutelktos diskusijos dalyvių patirčių atskleidimas, pvz.:  <…> kaip ir buvome pradėję kurti tinklą neformaliojo suaugusiųjų švietimo rajone, bet drąsiai galiu pasakyti, kad tas tinklas sustiprėjo: ir jei po pirmojo mobilumo projekto mes planavome ir bendrinome veiklas kartu, tai po antrojo, jau neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų strategija pradeda gimti, ką ir kaip mes darysime rajone tuo klausimu; <…> projektas buvo naudingas plačiau, visam rajonui. Čia suveikė įvairūs mokymai ir darbo stebėjimai muziejaus veiklai, nes jie tikrai daug įvairiausių naujų veiklų pradėjo, ir interaktyvių veiklų, apie kurias anksčiau net nepagalvojome. Ir sveikatos biuras į savo veiklas įtraukė naujus renginius, įtraukė ne tik senjorus, kurie visada buvo jų tikslinė grupė. Dabar atsirado mamyčių su kūdikiais grupė, kuri turi įvairiausius užsiėmimus, grupės plėtėsi. 

Lyginant visų programos „Erasmus+“ šalių suaugusiųjų švietimo mobilumo projektų dalyvių nuomonę apie mokymosi užsienyje poveikį organizacijoms, nustatyta, kad visose šalyse didžiausias poveikis yra didėjantis organizacijų tarptautiškumas ir naujų metodų taikymas dirbant su suaugusiaisiais. Lietuvos mobilumo dalyvių poveikio įverčiai yra aukštesni už kitų „Erasmus+“ programos šalių dalyvių vidurkį. 

4 pav.  „Erasmus+“ KA104 dalyvių nuomonė apie mobilumų poveikį organizacijai. Vidurkis skalėje nuo 1 iki 3. „Erasmus+“ programos šalių dalyvių apklausos 2018–2019 m. kvietimų duomenys. Skaičiuota pagal: https://webgate.ec.europa.eu/eacdashboard_qv

Pozityvi mūsų šalies suaugusiųjų švietimo organizatorių nuostata vertinant tarptautinių mobilumų poveikį organizacijai leidžia daryti prielaidą, kad dalyvavimas programoje „Erasmus+“ yra motyvuojanti priemonė spręsti nacionalines suaugusiųjų švietimo sektoriaus problemas, tai patvirtina ir sutelktos diskusijos grupių dalyvių pasisakymai, įrodantys, kad dėl užsienyje įgytų žinių ir patirties į neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimą įsitraukia nauji dalyviai, stiprėja tarpinstitucinė bendrystė pirmiausiai savivaldos lygmeniu.

Antrasis kvietimas teikti paraiškas trumpalaikiams mobilumo projektams 

2021 metais prasidėjęs naujasis programos „Erasmus+“ etapas pateikė ir netikėtumų – šiais metas skelbiamas papildomas antrasis suaugusiųjų švietimo srities trumpalaikių mobilumo projektų konkursas. Trumpalaikiai mobilumo projektai yra paprastas ir lengvas būdas pasinaudoti programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis. 

Šešių–aštuoniolikos mėnesių trukmės mobilumo projektai suteikia galimybę paraišką teikiančioms organizacijoms vykdyti  įvairią mobilumo veiklą, skirtą darbuotojų ir mokinių tobulėjimui. Todėl šių projektų tipas yra geriausias pasirinkimas ir toms organizacijoms, kurios pirmą kartą nori išbandyti programą „Erasmus+“. Daugiau išsamios informacijos apie konkursą rasite čia: https://bit.ly/3BtXJDo

Rengiantis antrajam konkursui, 2021 m. rugsėjo 9 d. 10 valandą organizuojamas nuotolinis informacinis renginys, į kurį registruotis galite čia: https://bit.ly/38ucA4f. Kviečiame dalyvauti!