Naujasis programos „Erasmus+“ etapas prasidėjo šiais metais ir truks iki 2027. Šiam septynerių metų laikotarpiui buvo patvirtintas beveik du kartus didesnis biudžetas nei ankstesniuoju programos periodu – virš 26 milijardų eurų.

Programa „Erasmus+“ numato galimybių visų švietimo sektorių dalyviams – pradedant kūdikiais ir baigiant senjorais, siūlo daugiau įvairių būdų dalyvauti, siekiant įtraukti mažiau galimybių turinčius asmenis. Programa prisidės prie socialinės įtraukties ir įvairovės didinimo. Taip pat daug dėmesio bus skiriama žaliajam kursui ir švietimo skaitmeninimui. Daugiausiai programos  naujovių siūloma bendrojo ugdymo srityje.

Mobilumas – mokiniams ir mokyklų personalui

„Mokykla“ programos „Erasmus+“ kontekste yra ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo institucija, pradinė mokykla, progimnazija, gimnazija ir profesinė mokykla ta apimtimi, kuria įgyvendina bendrojo ugdymo programą. Visos šios institucijos yra bendrojo ugdymo sektoriaus programos dalyvės.

Pasak Švietimo mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovo Vytauto Pačiausko, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ankstesniuose programos etapuose („Socrates“, „Mokymosi visą gyvenimą“ programos) mokyklos įgyvendino pedagogų kvalifikacijos tobulinimo mobilumą, kuris buvo orientuotas į individualius mokytojo/-jos poreikius. Pirmasis programos „Erasmus+“ etapas (2014–2020 m.) įnešė pokyčių – personalo mobilumas buvo orientuotas į institucijos strateginius siekinius. Dabartiniame programos etape buvo žengtas dar vienas žingsnis į priekį – siekiama sustiprinti finansavimo tvarumą ir pereiti nuo kasmetinio konkursinio finansavimo prie dalyvavimo visą programos laikotarpį. Tam reikalinga  mokyklų strateginė vizija, kaip jos mato save po penkerių metų ir kaip programa „Erasmus+“ galėtų padėti įgyvendinti šią viziją.

Atitikus šiuos reikalavimus bendrojo ugdymo institucijai suteikiama akreditacija. Akredituotos programos „Erasmus+“ institucijos galės paprasčiau pasinaudoti finansavimo pagal 2021–2027 m. programos 1 pagrindinio veiksmo (mobilumas mokymosi tikslais) galimybėmis.

Mobilumo projektuose mokyklų personalui išliko galimybė dalyvauti jau įprastose mobilumo veiklose: kvalifikacijos tobulinimo kursuose, vykti į kolegų darbo stebėjimą kitose šalyse ir mokymo vizitus, kurių metu Lietuvos mokytojai moko kitų šalių mokinius.

Mokinių mobilumo veiklos persikėlė iš anksčiau įgyvendintų mokyklų partnerysčių projektų į 1 pagrindinį veiksmą ir yra šios:

  • Grupinis mokinių mobilumas;
  • Trumpalaikis mokinių mobilumas;
  • Ilgalaikis mokinių mobilumas.

Grupinio mokinių mobilumo metu vaikai vyksta į kitos šalies mokyklą ir su savo bendraamžiais dalyvauja įvairiose veiklose. Į trumpalaikį (iki vieno mėnesio trukmės) ir ilgalaikį (nuo vieno mėnesio trukmės iki metų) mobilumą mokiniai vyksta mokymosi tikslais, t. y. jie dalyvauja pamokose priimančioje šalyje. Tokio mobilumo atveju labai svarbu, kad mokyklos pripažintų tai, ko mokiniai mokėsi kitos šalies mokykloje. Manoma, kad toks mobilumas bus patrauklesnis vyresnių klasių mokiniams.

Programa taip pat numato ir kitų naujovių pasirenkant veiklas. Viena iš jų – galimybė į savo instituciją pasikviesti ekspertą iš kitų šalių, kuris suteiktų pagalbą gerinant mokymo ir mokymosi procesą (pvz., mokymai personalui, naujų metodų „perdavimas“ ar pagalba patirties ir įgūdžių perkėlimui į mokyklos ugdymo procesą). Tinkami dalyviai – asmenys, turintys ekspertinės patirties bendrajame ugdyme.

Dvi kitos naujos veiklos mokykloms yra naujai atgimusios  ir programų ilgamečiams dalyviams tikrai pažįstamos – parengiamieji vizitai ir būsimų mokytojų iš užsienio praktika.

Parengiamieji vizitai galimi tik gavus finansavimą projektui (ankstesniuose programų etapuose jie buvo galimi iki paraiškų pateikimo, kad partneriai susitartų dėl teikiamo projekto veiklų) ir organizuojami prieš patvirtinto projekto mobilumus. Juose galės dalyvauti ir mokiniai. Taip pat toks vizitas labai rekomenduojamas įgyvendinant ilgalaikio mokinių mobilumo veiklą. Mokiniai turėtų galimybę dar prieš pradedant mokslus apsilankyti priimančioje mokykloje

Būsimų mokytojų iš užsienio praktika – mokyklos gali pasikviesti kitų šalių bet kurio mokomojo dalyko būsimą mokytoją, kuris studijuoja mokytojus rengiančioje institucijoje ar neseniai ją baigė (po baigimo nepraėję daugiau nei 12 mėn.) atlikti praktiką. Ši veikla gali tęstis iki vienerių metų ir mokyklai nekainuoja, nes toks asmuo neužima mokytojų darbo vietos bei gauna stipendiją, iš kurios apmoka savo pragyvenimo išlaidas Lietuvoje.

Partnerystės bendradarbiavimui ir patyrusiems, ir neturintiems patirties

Mokykloms ir kitoms institucijoms, veikiančioms bendrojo ugdymo srityje, programa siūlo dvi galimybes bendroms veikloms su partneriais iš kitų šalių – bendradarbiavimo partnerystes ir mažos apimties partnerystes.

Bendradarbiavimo partnerystėmis siekiama kurti inovatyvius rezultatus drauge su tarptautiniais partneriais įgyvendinant bendras iniciatyvas, kuriomis Europos lygmeniu skatinamas bendradarbiavimas, tarpusavio mokymasis ir keitimasis patirtimi. Tokiu būdu inicijuoti projektai prisidės gerinant organizacijų veiklos kokybę, stiprins dalyvių gebėjimus dirbti tarptautiniu mastu bei modernizuos švietimo ir mokymo sistemas.

Mažos apimties partnerystėmis siekiama gerinti programos „Erasmus“ prieinamumą mažoms, mažiau galimybių turinčioms ir mažiau patyrusioms mokykloms. Tikimasi, kad paprastesni administraciniai reikalavimai, galimybė pasirinkti mažesnę dotacijos sumą, trumpesnę projekto trukmę padės lengviau įsilieti į programą ir  įgyti tarptautinio bendradarbiavimo patirties.

Tvarumas ir įvairovė, „žaliasis“ „Erasmus+“ ir skaitmeninimas – kertiniai programos prioritetai

Įgyvendinant programą tikimasi pasiekti potencialius programos dalyvius ir skatinti integracinius mobilumo ir bendradarbiavimo procesus. Bus siekiama įtraukti mažiau galimybių turinčius asmenis, įskaitant įvairios kultūrinės, socialinės ir ekonominės padėties žmones. Tarp numatytų naujovių – jau minėtos mažos apimties partnerystės ir supaprastinta dotacijų tvarka mažesnėms organizacijoms, sudarys palankesnes sąlygas pasinaudoti programos finansavimu.

Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu, pagal „Erasmus+“ dalyviams bus teikiama papildoma finansinė parama, kad jie mobilumui rinktųsi labiau aplinką tausojantį  transportą. Taip pat bus investuojama į projektus, kuriais bus skatinamas informuotumas aplinkosaugos klausimais.

COVID-19 pandemija išryškino poreikį spartinti skaitmeninę švietimo ir mokymo sistemų pertvarką. Vadovaujantis Skaitmeninio švietimo veiksmų planu, pagal „Erasmus+“ bus remiamas skaitmeninių įgūdžių ugdymas, plečiamos platformų „eTwinning“, „School Education Gateway“ galimybės.

Daugiau informacijos galite rasti programos „Erasmus+“ vadove: https://erasmus-plius.lt/programa/programos-vadovas/