2016 m. vasario 3 d. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje buvo pristatytas Švietimo mainų paramos fondo atliktas tyrimas apie programos „Erasmus+“ mobilumo mokymosi tikslais poveikį ir rezultatų tvarumą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.

Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kaip veikia nauja projektų veiklos finansavimo strategija, kokią pridėtinę vertę ji kuria Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, stiprinant europinę dimensiją. Švietimo mainų paramos fondo užsakymu tyrimą atliko Šiaulių universiteto (ŠU) Socialinių tyrimų centro vadovė dr. Jūratė Valuckienė, šio centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Milda Damkuvienė ir ŠU Socialinių mokslų fakulteto Kokybės stebėsenos centro direktorius Sigitas Balčiūnas.

Atliktas tyrimas, kurio bendriausias tikslas buvo rasti ir pasimokyti iš projektų gerosios praktikos, keliant jų įgyvendinimo kokybę, yra longitudinio tarptautinio tyrimo dalis. Šiuo metu Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Vokietijos programos „Erasmus+“ nacionalinės agentūros, vadovaudamosi ta pačia metodologija, atlieka nacionalinius tyrimus. Lyginamasis visų šalių tyrimas bus atliktas iki 2016 m. rugsėjo, o 2018 m. tyrimas bus atliktas pakartotinai, siekiant įvertinti veiklos tvarumą.

Tyrimo dizainas remiasi programos „Erasmus+“ strateginėmis nuostatomis ir grindžiamas šiais teoriniais konceptais:

  • mokytojų profesinio tobulinimosi;
  • tarptautiškumo dimensijos švietime;
  • lyderystės mokymuisi;
  • profesinio tobulinimosi vertinimo ir pripažinimo;
  • strateginio personalo valdymo.

Tyrimas grindžiamas mišrių metodų strategija, siejančia kokybinius ir kiekybinius tyrimų metodus ir technikas:

  • 31 gautos projekto paraiškos analizė: atskleista, kaip mokyklos supranta europinę plėtrą savo veiklos realybėje;
  • mokyklų apklausa raštu: įvertintas profesinio tobulinimosi vizitų pripažinimas; jų rezultatų ir pokyčių tvarumas 32 mokyklose;
  • mokyklų vadovų diskusijos grupės (14 vadovų): įvertintos institucinės mobilumo pripažinimo formos, atskleistos mokyklos paramos, užtikrinant veiklos indėlį ir tvarumą, patirtys;
  • diskusijos grupės su 24 mobilumo vizituose dalyvavusiais pedagogais: nustatyta naudos, susijusios su jų profesiniu tobulėjimu, dermė su mokyklos strateginiais siekiais, sklaidos rezultatai. 

Atliekant tyrimą, buvo taikomi kokybiniai tyrimo metodai (sutelktosios diskusijos grupės, giluminiai interviu, dokumentų analizė), kiekybiniai (apklausa raštu) ir duomenų analizės metodai (aprašomoji ir daugiamatė statistinė analizė bei indukcinė ir dedukcinė turinio analizė).

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Dr. Loreta Žadeikaitė, apibendrindama įvykusį tyrimo pristatymą, puikiai įvertino nuveiktą darbą: „Mieli kolegos, pirmiausia dėkojame Gražinai ir visai ŠMPF komandai, inicijavusiais šį aktualų tyrimą, ir tyrėjams už kompetentingai ir profesionaliai atliktą tyrimą, analizuojant programos poveikį ir rezultatų tvarumą Lietuvos ugdymo institucijose. Šis tyrimas ypač aktualus ir jo įžvalgos bus naudingos toliau planuojant nacionalines priemones ir veiklas, kurios veiksmingai padėtų tobulinti mokyklą, mokytojų kvalifikaciją susietų su mokinių pasiekimais ir poveikiu visam ugdymo procesui. Linkiu tolesnio bendradarbiavimo siekiant bendrų tikslų.“

Atlikus tyrimą ir remiantis jo rezultatais, buvo padarytos išvados ir pateiktos rekomendacijos, kurios buvo vaizdžiai ir glaustai pristatytos tyrėjų grupės parengtose skaidrėse.

Kviečiame susipažinti su tyrimu ir jo rezultatais: