Šiandien Europos Komisija paskelbė 2022 m. kvietimo teikti paraiškas Europos universitetų tinklų iniciatyvai rezultatus: 16 jau veikiančių Europos universitetų tinklų, kuriems pagal programą „Erasmus+“ skiriamas rekordiškai didelis 272 mln. EUR biudžetas, toliau gaus paramą, o keturi nauji aljansai galės pradėti bendradarbiavimą.

Kartu su 2020 m. atrinktais 24 aljansais, iš viso 44 Europos universitetų tinklai dabar apima 340 aukštojo mokslo institucijų 31 šalies sostinėse ir atokiuose regionuose. Europos universitetų tinklai yra visos Europos aukštojo mokslo institucijų aljansai, bendradarbiaujantys švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse studentų, pedagogų ir visuomenės labui.

Tarp šiemet finansavimą gavusių Europos universitetų tinklų yra ir trys Lietuvos aukštojo mokslo institucijos: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas.

Pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas sakė: „Jei pažvelgsite į Europos aukštojo mokslo institucijas atskirai, pamatysite, kad kiekviena iš jų yra savarankiškas žinių ir inovacijų centras. Susiedami jas ir kurdami tarptautinius aljansus, joms suteikiame galimybę tapti Europos žinių lyderėmis ir toliau augti bendradarbiaujant švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. Esu įsitikinęs, kad Europos universitetų tinklai aukštąjį mokslą Europoje bendromis pastangomis pakylės į naują lygmenį. Nuoširdžiai sveikinu visus laimėjusius kandidatus.“

Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel teigė: „Šiandien dar žingsniu priartėjome prie to, kad įgyvendintume Europos aukštojo mokslo sektoriaus viziją, kurios pagrindas – universitetų centrai, kurie jungia universitetus, peržengia sienas ir aprėpia įvairias disciplinas ir kuriuose studentai, darbuotojai ir tyrėjai iš visų Europos regionų gali naudotis vientisu mobilumu ir drauge kurti naujas žinias. Didžiuojuosi, kad galime skirti didesnį ilgalaikį finansavimą aljansams pagal programą „Erasmus+“ ir kad užtikriname įtraukų požiūrį, aukštojo mokslo institucijoms suteikdami galimybę prisijungti prie esamų aljansų arba kurti naujus.“

Kiekvienam aljansui iš programos „Erasmus+“ ketveriems metams skiriama iki 14,4 mln. EUR. Tai daug daugiau palyginti su maksimalia 5 mln. EUR suma trejiems metams pagal ankstesnius kvietimus teikti paraiškas.

2022 m. kvietimas teikti paraiškas dėl programos „Erasmus+“ Europos universitetų tinklų buvo suskirstytas į dvi temas: viena vertus, pasiūlytas tvarus finansavimas jau veikiantiems sėkmingiems aukštojo mokslo institucijų aljansams, kad jie galėtų įgyvendinti savo ilgalaikę viziją. 16 sėkmingų aljansų išsiplėtė ir prisijungė maždaug 30 naujų aukštojo mokslo institucijų. Kita vertus, kvietimu remiamas naujų Europos universitetų tinklų steigimas visoje Europoje, suburiant įvairias aukštojo mokslo institucijas pagal bendras strategines vizijas.

Kartu su 2020 m. atrinktais 24 aljansais, dabar iš viso 44 Europos universitetų tinklai apima 340 aukštojo mokslo institucijų 31 šalies sostinėse ir atokiuose regionuose, įskaitant visas ES valstybes nares, Islandiją, Norvegiją, Serbiją ir Turkiją. 2022 m. kvietimo teikti paraiškas pagal programą „Erasmus+“ naujovė tokia, kad aljansai dabar gali priimti asocijuotąsias partneres iš Bolonijos proceso šalių, pavyzdžiui, iš Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Šveicarijos. Be to, Europos universitetų tinklai, bendradarbiaudami su maždaug 1 300 asocijuotųjų partnerių – NVO, įmonių, miestų ir vietos ar regionų valdžios institucijų, – gali gerokai pagerinti aukštojo mokslo kokybę ir išplėsti jo mastą.

2022 m. rudenį Europos Komisija paskelbs kitą kvietimą teikti paraiškas pagal programą „Erasmus+“, siekdama pasiūlyti finansavimą esamiems aljansams ir kurti naujus.

Pagrindiniai faktai

Europos universitetų tinklai yra vidutiniškai devynių aukštojo mokslo institucijų tarptautiniai aljansai, kurių veikloje gali dalyvauti įvairūs subjektai (pvz., daugiaprofiliniai ir mokslinių tyrimų universitetai, taikomųjų mokslų universitetai, technologijų institutai, meno mokyklos ir aukštosios profesinio mokymo įstaigos) ir kurie gali remtis plačia geografine aprėptimi visoje Europoje.

Kartu šios institucijos visoje Europoje randa naujų ilgalaikio struktūrinio, tvaraus ir sisteminio bendradarbiavimo švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse būdų. Jose siūlomos į studentus orientuotos mokymo programos, bendrai įgyvendinamos tarpuniversitetiniuose centruose, kuriuose studentai, darbuotojai ir tyrėjai iš visų Europos regionų gali naudotis sklandžiu mobilumu.

Ilgainiui jie aprėps vis daugiau fakultetų, departamentų, darbuotojų ir studentų, siūlys novatoriškesnę pedagogiką, besiremiančią iššūkiais pagrįstais tarpdalykiniais metodais, įgyvendins daugiau bendrų programų, bus dar įtraukesni ir aktyviau bendradarbiaus su savo bendruomenėmis.

Europos Komisija Europos Sąjungos lyderiams prieš 2017 m. lapkričio mėn. Geteborge vykusį socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą pasiūlė Europos universitetų tinklų iniciatyvą, kaip vieną iš bendros vizijos iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę elementų. Europos universitetų strategijoje nustatytas siekis iki 2024 m. vidurio paremti 60 Europos universitetų tinklų, kurių veikloje dalyvautų daugiau kaip 500 aukštojo mokslo institucijų.

Šiuo 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu Europos universitetų tinklams remti pagal programą „Erasmus+“ numatyta skirti rekordinę 1,1 mlrd. EUR sumą. Parama Europos universitetų tinklų mokslinių tyrimų aspektui bus teikiama įgyvendinant Europos meistriškumo iniciatyvą pagal programą „Europos horizontas“.

Daugiau informacijos

Europos universitetų tinklų iniciatyva
Informacijos suvestinė