2019 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje jau aštuntus metus iš eilės pateikiama daug įvairių duomenų, išreiškiančių nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų raidą visoje Europos Sąjungoje (ES).

Ataskaitose įvertinama šalių pažanga įgyvendinant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) tikslus. Jose taip pat pateikiama įžvalgų dėl priemonių, kurių imtasi su švietimų susijusioms problemoms spręsti, vykdant Europos semestro procesą.

Biuletenyje pateikiama pasiūlymų dėl nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų politikos reformų, kad jos geriau atsilieptų į visuomenės ir darbo rinkos poreikius.

Be to, ataskaitos padeda nustatyti, kurioms švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo sritims turėtų būti skiriama daugiausiai ES finansavimo pagal būsimą ES ilgalaikį biudžetą, daugiametę finansinę programą (DFP).

Biuletenyje pateikimas šalių tarpusavio palyginimas ir 28 išsamios šalių ataskaitos.

2019 m. biuletenis

Komisijos narys Tiboras Navracsicsius 2019 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį pristatė 2019 m. rugsėjo 26 d. vykusiame antrajame Europos aukščiausiojo lygio susitikime švietimo klausimais.

Šiame susitikime daugiausiai dėmesio skiriama mokytojams. Mokytojai laikomi stipriausią mokinių mokymuisi mokyklose poveikį darančiu veiksniu.

Biuletenyje, naudojantis naujais duomenimis, nurodomi visoms ES valstybėms narėms bendri sunkumai, kylantys norint į mokyklas pritraukti ir jose išlaikyti geriausius specialistus. Manoma, kad artimiausią dešimtmetį, kai daugybė patyrusių mokytojų pradės eiti į pensiją, šie sunkumai dar labiau paaštrės.

Šių metų švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje paminimas dešimtmetis nuo Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) pradžios. Nuo 2009 m., kai buvo nustatyti ES lyginamieji indeksai, Europos šalys padarė didelę pažangą plėsdamos dalyvavimą švietimo srityje.

Tačiau maždaug 20 proc. penkiolikmečių Europoje vis dar susiduria su rizika įgyti per menką išsilavinimą, nes jie neturi pagrindinių raštingumo ir matematikos kompetencijų ar pakankamų gamtos mokslų disciplinų žinių. Kitos stebimos prioritetinės sritys yra kalbų įgūdžiai ir suaugusiųjų mokymasis, mokytojai, investicijos į švietimą ir mokymą, IRT švietimas, verslumo ugdymas švietimo srityje ir profesinis rengimas ir mokymas.

Toliau anglų ir atitinkamomis nacionalinėmis kalbomis pateikiami su 2019 m. biuleteniu susiję leidiniai (ES ir šalių ataskaitos, informacijos suvestinės, infografikai, lankstinukas apie ES lyginamuosius standartus ir adaptuojami duomenų rinkiniai, žemėlapiai ir grafikai). 

Daugiau informacijos rasite čia.