Finansuojant šią sritį siekiama:

  • Stiprinti jaunų žmonių, įskaitant mažiau galimybių turinčių: dalyvavimą demokratiniame gyvenime ir darbo rinkoje, aktyvų pilietiškumą, kultūrų dialogą, solidarumą.
  • Neformaliojo ugdymo metodais tobulinti jaunų žmonių ir su jaunimu dirbančių asmenų kompetencijas, stiprinti jaunimo sektoriaus ir darbo rinkos ryšį.
  • Gerinti darbo su jaunimu kokybę, ypač skatinant organizacijų, veikiančių jaunimo srityje, ar kitų suinteresuotų šalių sustiprintą bendradarbiavimą.
  • Prisidėti prie jaunimo politikos reformų vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu (žiniomis ir faktais grįsta jaunimo politika; neformaliojo ugdymo pripažinimas; gerosios praktikos sklaida).
  • Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir mobilumą mokymosi tikslais jaunimo srityje.

KAS GALI PASINAUDOTI „ERASMUS+“ JAUNIMO SRITIES GALIMYBĖMIS?

Įvairios organizacijos, kurios savo veikla taip pat siekia ar nori siekti aukščiau išvardintų tikslų – gali pasinaudoti programa ir gauti finansavimą savo projektams.

KOKIAS VEIKLAS APIMANTYS PROJEKTAI GALI BŪTI REMIAMI?

  1. Mobilumo mokymosi tikslais projektai (K1)
    • jaunimo mainų projektai
    • su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
    • jaunimo dalyvavimo veiklų projektai
  2. Partnerystės, siekiant bendradarbiavimo (K2)
    • bendradarbiavimo partnerystės jaunimo srityje
    • nedidelio masto partnerystės jaunimo srityje

KUR KREIPTIS, JEI KYLA KLAUSIMŲ, SUSIJUSIŲ SU „ERASMUS+“ JAUNIMO SRITIMI?

„Erasmus+“ jaunimo sritį Lietuvoje administruoja Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.

Jaunimo mainų projektas

KAS TAI?

Tai programos galimybė organizacijoms ir neformalioms jaunimo grupėms gauti paramą projektui, kuriuo trumpam laikui suburiamas jaunimas iš įvairių šalių ir jiems sukuriama erdvė dalintis patirtimis, mokytis vieniems iš kitų.

Projekto pagrindinė veikla – jaunų (13–30 metų) žmonių grupių iš bent dviejų skirtingų šalių susitikimas, kurio metu taikant neformaliojo ugdymo principus (pavyzdžiui, dirbant grupėse, per sportines veiklas, kūrybines dirbtuves, taikant vaidmenų žaidimus, simuliacijas, kt.) nagrinėjama pasirinkta tema (pavyzdžiui, jaunimo nedarbo, finansinio raštingumo, pilietiškumo, verslumo, sveikos gyvensenos ir kt.).

Jaunimo mainų projektu turi būti tobulinamos jaunų žmonių asmeninės ir profesinės kompetencijos, skatinamas pilietiškumas, kultūrų pažinimas.  

Jaunimo mainų projektas yra kokybiškas, kai:

  • organizuojamas pagal identifikuotus poreikius;
  • dalyviai įsitraukę viso projekto metu – t.y. ne tik sudalyvauja veikloje (jaunų žmonių susitikime), bet ir prisideda tą veiklą planuojant, ruošiantis jai, į(si)vertinant pasiekimus;
  • įtraukiamos įvairios jaunimo grupės (pavyzdžiui, jauni žmonės, kurie patiria sunkumus dėl įvairių socialinių, ekonominių, geografinių, su sveikatos būkle susijusių priežasčių ir pan.)
  • užtikrinama, kad dalyvių neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatai būtų įsivardinti ir patvirtinti dokumentu – „Youthpass“ sertifikatu;
  • skatina dalyvius apmąstyti Europines temas ir vertybes.

Dotacijos nėra skiriamos akademinėms, pažintinėms, turistinėms, poilsinėms kelionėms; pelno siekiančioms veikloms; festivaliams, gastrolėms; suaugusiųjų organizuojamiems mokymo kursams jaunimui.

SVARBU:

  • Projektą įgyvendinti turi mažiausia dvi organizacijos iš skirtingų šalių.
  • Veikla (jaunų žmonių susitikimas) turi būti vykdoma vienos iš projektą įgyvendinančių organizacijų šalyje.
  • Dalyviai turi būti iš projektą įgyvendinančių organizacijų šalių (mažiausiai dvi grupės iš dviejų skirtingų šalių).
  • Dalyviai:
    •  13–30 metų amžiaus jaunuoliai. Iš viso dalyvauti gali nuo 16 iki 60 jaunuolių (išskyrus atvejus, kai dalyviai yra vien tik mažiau galimybių turintys jaunuoliai – tuomet mažiausias galimas dalyvių skaičius yra 10).
    • Kiekvienos šalies jaunuolių grupę turi lydėti bent vienas grupės lyderis (pilnametis asmuo, lydintis jaunimo mainuose dalyvaujančius jaunuolius, kad užtikrintų jų tinkamą mokymąsi ir apsaugą). 
    • Vienai veiklai gali būti skirtas ne daugiau kaip vienas fasilitatorius.
  • Tam, kad būtų kokybiškai pasiruošta jaunų žmonių susitikimui, galima organizuoti išankstinio planavimo vizitą. Jo trukmė – ne ilgiau kaip 2 dienos (be kelionės dienų). Dalyvauti gali po 1 asmenį iš kiekvienos nacionalinės grupės.

KOKIA TRUKMĖ?

Bendra projekto trukmė gali būti 3–24 mėnesiai.

Veikla – jaunų žmonių susitikimas – gali trukti nuo 5 iki 21 dienos, neįskaitant kelionės laiko.

KĄ DARYTI, SIEKIANT GAUTI PROJEKTO FINANSAVIMĄ?

Pirmiausia būtina susipažinti su „Erasmus+“ programos vadovu, kuriame detaliai aprašyti projektui keliami reikalavimai, finansavimo sąlygos, prioritetinės temos.

Susipažinus su programos vadovu, reikia išsigryninti norimo įgyvendinti projekto idėją, detaliai ją aprašyti elektroninėje paraiškoje ir pateikti iki numatyto termino.

2021 m. projektų paraiškos dėl finansavimo galės būti teikiamos 2 kartus. Su terminais galite susipažinti čia.

Informacija apie paraiškų formas čia.

Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumas

KAS TAI?

Tai programos galimybė organizacijoms ir neformalioms jaunimo grupėms gauti paramą projektui, kuriuo įgyvendinamos viena ar kelios mokymosi veiklos, skirtos dirbančių su jaunimu profesiniam tobulėjimui. Šia galimybe skatinamas darbo su jaunimu  kokybės gerinimas vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.

Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektais gali būti įgyvendinamos tokios veiklos: 

  • pažintiniai vizitai, darbo šešėliavimas (stebėjimas), dirbančių su jaunimu mainai užsienio organizacijose, kurioje vyksta darbas su jaunimu;
  • dirbančių su jaunimu kontaktų užmezgimo, tinklų, bendruomenės kūrimo renginiai; 
  • mokymo kursai, padedantys ugdyti konkrečiais kompetencijas;
  • seminarai ir praktiniai užsiėmimai, skatinantys žinių ir gerųjų patirčių  mainus. 

Taip pat papildomai gali būti įgyvendinamos sistemos kūrimo bei informavimo veiklos, kuriomis būtų siekiama padidinti projekto poveikį. Pavyzdžiui: kuriama bendruomenė ir dalijamasi praktika, padedančia plėtoti ir vystyti jaunimo darbuotojų organizacijas, sistemas; vykdomos veiklos siekiant pažangių metodų, įskaitant skaitmeninių technologijų naudojimą dirbant su jaunimu, įvedimo, pan.  Šios veiklos nėra tapačios projekto viešinimo veikloms. Sistemos kūrimo ir informavimo veiklos gali būti vykdomos tiek  tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu.

Dotacijos nėra skiriamos akademinėms, pažintinėms, turistinėms, poilsinėms kelionėms; pelno siekiančioms veikloms; festivaliams, gastrolėms.

Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektas yra kokybiškas, kai: 

  • organizuojamas pagal identifikuotus dirbančių su jaunimu poreikius;
  • dalyviai įsitraukę viso projekto metu – t.y. ne tik sudalyvauja mokymosi veikloje, bet ir prisideda tą veiklą planuojant, ruošiantis jai, į(si)vertinant pasiekimus;
  • pasiekiamas teigiamas poveikis dalyvių kasdieniam darbui su jaunimu;
  • užtikrinama, kad dalyvių neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatai būtų įsivardinti ir patvirtinti dokumentu – „Youthpass“ sertifikatu;
  • užtikrinama, kad projekto rezultatai – metodai, medžiaga, įrankiai – galėtų būti naudojami ir po projekto – tiek projektą įgyvendinančių organizacijų, tiek kitų jaunimo srities veikėjų;
  • skatina dalyvius apmąstyti Europines temas, vertybes.

KOKIA TRUKMĖ? 

Bendra projekto trukmė gali būti 3–24 mėnesiai. 

Galima veiklos/veiklų trukmė nuo 2 iki 60 dienų, neįskaitant kelionės laiko. Veiklos turi būti įgyvendinamos mažiausiai dvi dienas iš eilės.  

SVARBU:

  • Projektą įgyvendinti turi mažiausia dvi organizacijos iš skirtingų šalių.
  • Veikla turi būti vykdoma vienos iš projektą įgyvendinančių organizacijų šalyje.
  • Dalyviai turi būti jaunimo darbuotojai – tai asmenys, dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu, siekiantys jaunų žmonių asmeninio ir socialinio tobulėjimo tiek per individualų darbą su skirtingais asmenimis, tiek dirbdami su grupėmis, bei turintys šiam darbui reikalingų kompetencijų. 
  • Jaunimo darbuotojai turi būti iš projektą įgyvendinančių organizacijų šalių (mažiausiai dvi grupės iš dviejų skirtingų šalių).
  • Dalyvių skaičius – iki 50 kiekvienoje numatomoje veikloje (neįskaitant, mokymo vadovų ir fasilitatorių, jei jie reikalingi).
  • Tam, kad būtų kokybiškai pasiruošta veikloms, galima organizuoti išankstinio planavimo vizitą. Jo trukmė – ne ilgiau kaip 2 dienos (be kelionės dienų). Dalyvauti gali po 1 asmenį iš kiekvienos nacionalinės grupės.

KĄ DARYTI, SIEKIANT GAUTI PROJEKTO FINANSAVIMĄ?

Pirmiausia būtina susipažinti su „Erasmus+“ programos vadovu, kuriame detaliai aprašyti projektui keliami reikalavimai, finansavimo sąlygos, prioritetinės temos.

Susipažinus su programos vadovu, reikia išsigryninti norimo įgyvendinti projekto idėją, detaliai ją aprašyti elektroninėje paraiškoje ir pateikti iki numatyto termino.

2021 m. projektų paraiškos dėl finansavimo galės būti teikiamos 2 kartus. Su terminais galite susipažinti čia.

Informacija apie paraiškų formas čia.

Jaunimo dalyvavimo veiklų projektas

KAS TAI?

Tai programos galimybė neformalioms jaunimo grupėms ir organizacijoms gauti paramą projektui, kuriuo skatinamas jaunimo dalyvavimas vietiniuose, nacionaliniuose ar Europos demokratiniuose procesuose. 

Projektu turėtų būti keliami vienas ar keli iš šių tikslų:

  • suteikti jauniems žmonėms galimybių įsitraukti į pilietinę visuomenę ir/ar mokytis, kaip tą daryti (kalbant tiek apie įsitraukimą kasdienėse situacijose, tiek apie reikšmingą pilietinį, ekonominį, socialinį, kultūrinį ir politinį jaunų žmonių dalyvavimą);
  • didinti jaunimo supratimą apie bendras Europos vertybes ir pamatines teises;
  • ugdyti jaunų žmonių skaitmenines kompetencijas ir medijų raštingumą (ypač kritinį mąstymą ir gebėjimą vertinti informaciją), siekiant padidinti jaunų žmonių atsparumą dezinformacijai, netikroms naujienoms, propagandai;
  • suburti jaunimą ir sprendimus vietos, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu priimančius asmenis – bei skatinti dialogą tarp jų.

Projektu gali būti įgyvendinamos viena ar kelios veiklos. Jos gali būti tiek fizinio dalyvavimo reikalaujančios, tiek virtualios. Keli veiklų pavyzdžiai: seminarai, diskusijos, mokymai, vaidmenų žaidimai, simuliacijos, informuotumo didinimo kampanijos, įvairaus pobūdžio renginiai įtraukiant sprendimų priėmėjus ir pan. 

Dotacijos nėra skiriamos tokioms veikloms: įstatymų numatytiems organizacijų ar organizacijų tinklų susirinkimams, politinių renginių organizavimui, fizinei infrastruktūrai (pvz.: pastatų, nuolatinės įrangos įsigijimui).

Jaunimo dalyvavimo veiklų projektas gali būti tarptautinis arba nacionalinis.  

  • Nacionalinį projektą įgyvendina bent viena organizacija (gali būti ir daugiau) savo šalyje arba šalyje, kurioje yra Europos Sąjungos institucijos buveinė (Briuselyje, Frankfurte, Liuksemburge, Strasbūre, Hagoje).
  • Tarptautinį projektą įgyvendina bent dvi organizacijos iš skirtingų šalių, veiklos vyksta dalyvaujančių organizacijų šalyje/šalyse arba šalyje, kurioje yra Europos Sąjungos institucijos buveinė (Briuselyje, Frankfurte, Liuksemburge, Strasbūre, Hagoje).

Jaunimo dalyvavimo veiklų projektas kokybiškas, kai:

  • organizuojamas atsižvelgiant į EU Jaunimo strategiją, siekiant prisidėti prie Europos jaunimo tikslų  įgyvendinimo;
  • dalyviai įsitraukę viso projekto metu – t.y. ne tik sudalyvauja veikloje, bet ir prisideda tą veiklą planuojant, ruošiantis jai, į(si)vertinant pasiekimus;
  • įtraukiamos įvairios jaunimo grupės (pavyzdžiui, jauni žmonės, kurie patiria sunkumus dėl įvairių socialinių, ekonominių, geografinių, su sveikatos būkle susijusių priežasčių ir pan.);
  • užtikrinama, kad dalyvių neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatai būtų įsivardinti ir patvirtinti dokumentu – „Youthpass“ sertifikatu.

KOKIA TRUKMĖ?

Bendra projekto trukmė gali būti 3–24 mėnesiai.

SVARBU:

  • Veiklų dalyviais gali būti:
    • 13–30 metų amžiaus jauni žmonės iš projektą įgyvendinančių organizacijų šalių;
    • sprendimų priėmėjai, kurių veiklos sritis aktuali atsižvelgiant į projekto temą. 
  • Kartu su paraiška dėl finansavimo turi būti pateikiamas veiklų kalendorius ir kiekvienos veiklos programa.

KĄ DARYTI, SIEKIANT GAUTI PROJEKTO FINANSAVIMĄ?

Pirmiausia būtina susipažinti su „Erasmus+“ programos vadovu, kuriame detaliai aprašyti projektui keliami reikalavimai, finansavimo sąlygos.

Susipažinus su programos vadovu, reikia išsigryninti norimo įgyvendinti projekto idėją, detaliai ją aprašyti elektroninėje paraiškoje ir pateikti iki numatyto termino.

2021 m. projektų paraiškos dėl finansavimo galės būti teikiamos 2 kartus. Su terminais galite susipažinti čia.

Informacija apie paraiškų formas čia.

Bendradarbiavimo partnerystės jaunimo srityje

KAS TAI?

Tai programos galimybė organizacijoms pagerinti savo veiklų kokybę kuriant tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, dalinantis patirtimis, diskutuojant ir kartu kuriant inovacijas – naujas praktikas, metodus, modelius bei kitus rezultatus. Šie projektu sukurti produktai turi būti naudingi ir pritaikomi ne tik bendradarbiaujančių organizacijų, bet ir platesniu mastu. 

Bendradarbiavimo partnerystė privalo atliepti ir nors vieną programos ir/arba jaunimo srities prioritetą. 

Pagrindiniai „Erasmus+“ programos prioritetai:

  • socialinės įtraukties didinimas ir įvairovės užtikrinimas;
  • prisitaikymas prie skaitmeninio amžiaus;
  • aplinkosauga ir kova su klimato kaita.

Jaunimo srities prioritetai:

  • jaunimo aktyvaus pilietiškumo, dalyvavimo politiniuose procesuose, verslumo (įskaitant socialinį verslumą) skatinimas;
  • darbo su jaunimu kokybės gerinimas;
  • jaunų žmonių užimtumo ir įsidarbinimo galimybių didinimas;
  • ryšių tarp politikos, tyrimų ir praktikų stiprinimas.

Bendradarbiavimo partnerystėse galimos veiklos:

  • partnerių susitikimai;
  • gerosios praktikos mainų ir darbo sesijos skirtos sukurti produktą (inovatyvų rezultatą);
  • darbuotojų ir tikslinių grupių mobilumas (su sąlyga, kad tai prisideda prie projekto tikslų pasiekimo);
  • įvairios mokymo ir mokymosi veiklos, prisidedančios prie projekto tikslų pasiekimo;
  • įvairios projekto ir/ar projektų sukurtų rezultatų viešinimo veiklos.

Projektas yra kokybiškas, kai:                 

  • pasirenkama kokybiška ir įvairi partnerių sudėtis, užtikrinamas tarpsektorinis bendradarbiavimas (organizacijos, turinčios skirtingą patirtį, žinias, profilį, sukuria galimybę mokytis vieniems iš kitų, vieniems kitus papildyti);
  • užtikrinamas lygiavertis visų organizacijų partnerių įsitraukimas;
  • užtikrinamas projekto matomumas – žinia apie projektą skleidžiama viso projekto metu ir po jo, laikomasi viešinimo taisyklių, užtikrinama rezultatų sklaida – informavimas apie sukurtus intelektinius produktus, jų naudojimas. 

SVARBU:

  • Bendradarbiavimo partnerystės projektas turi būti tarptautinis – jį įgyvendinti turi ne mažiau kaip trys organizacijos iš trijų skirtingų programos šalių (partnerių skaičius projekte neribojamas, tačiau biudžetas skiriamas daugiausiai dešimčiai partnerių).
  • Projekto veiklos turi būti vykdomos projektą įgyvendinančių organizacijų šalyse (pagrindus pridėtinę vertę taip pat gali būti vykdomos šalyje, kurioje yra Europos Sąjungos institucijos buveinė (Briuselyje, Frankfurte, Liuksemburge, Strasbūre, Hagoje)).

KOKIA TRUKMĖ?

Bendra projekto trukmė gali būti 12–36 mėnesiai.

KĄ DARYTI, SIEKIANT GAUTI PROJEKTO FINANSAVIMĄ?

Pirmiausia būtina susipažinti su „Erasmus+“ programos vadovu, kuriame detaliai aprašyti projektui keliami reikalavimai, finansavimo sąlygos.

Susipažinus su programos vadovu, reikia išsigryninti norimo įgyvendinti projekto idėją, detaliai ją aprašyti elektroninėje paraiškoje ir pateikti iki numatyto termino.

2021 m. projektų paraiškos dėl finansavimo galės būti teikiamos 2 kartus. Su terminais galite susipažinti čia.

Informacija apie paraiškų formas čia.

Nedidelio masto partnerystės jaunimo srityje

KAS TAI?

Tai galimybė mažesnių pajėgumų, su programa „Erasmus+“ patirties neturinčioms ar  mažai turinčioms organizacijoms pagerinti savo veiklų kokybę kuriant tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, dalinantis patirtimis, diskutuojant ir kartu kuriant inovacijas – naujas praktikas, metodus, modelius bei kitus rezultatus. 

Tai galimybė organizacijoms žengti pirmą žingsnį į bendradarbiavimą Europos lygiu.

Nedidelio masto partnerystė privalo atliepti ir nors vieną programos ir/arba jaunimo srities prioritetą. 

Pagrindiniai „Erasmus+“ programos prioritetai:

  • socialinės įtraukties didinimas ir įvairovės užtikrinimas;
  • prisitaikymas prie skaitmeninio amžiaus;
  • aplinkosauga ir kova su klimato kaita.

Jaunimo srities prioritetai:

  • jaunimo aktyvaus pilietiškumo, dalyvavimo politiniuose procesuose, verslumo (įskaitant socialinį verslumą) skatinimas;
  • darbo su jaunimu kokybės gerinimas;
  • jaunų žmonių užimtumo ir įsidarbinimo galimybių didinimas;
  • ryšių tarp politikos, tyrimų ir praktikų stiprinimas.

Nedidelio masto partnerystėse galimos veiklos:

  • partnerių susitikimai;
  • gerosios praktikos mainų ir darbo sesijos skirtos sukurti produktą (inovatyvų rezultatą);
  • darbuotojų ir tikslinių grupių mobilumas (su sąlyga, kad tai prisideda prie projekto tikslų pasiekimo);
  • įvairios mokymo ir mokymosi veiklos, prisidedančios prie projekto tikslų pasiekimo;
  • įvairios projekto ir/ar projektu sukurtų rezultatų viešinimo veiklos.

Nedidelio masto partnerystės projektas yra kokybiškas, kai:        

  • įtraukia su programa „Erasmus+“ patirties neturinčias ar  mažai turinčias organizacijas;
  • įtraukia mažiau galimybių dėl socialinių, ekonominių, tautinių, geografinių, sveikatos ir kitų priežasčių turinčias grupes;          
  • pasirenkama kokybiška ir įvairi partnerių sudėtis, užtikrinamas tarpsektorinis bendradarbiavimas (organizacijos, turinčios skirtingą patirtį, žinias, profilį, sukuria galimybę mokytis vieniems iš kitų, vieniems kitus papildyti);
  • užtikrinamas lygiavertis visų organizacijų partnerių įsitraukimas;
  • užtikrinamas projekto matomumas – žinia apie projektą skleidžiama viso projekto metu ir po jo, laikomasi viešinimo taisyklių, užtikrinama rezultatų sklaida – informavimas apie sukurtus intelektinius produktus, jų naudojimas;
  • įtraukia Europinę dimensiją į vietos lygmenį.

SVARBU:

  • Projektu sukurti produktai turi būti naudingi ir pritaikomi ne tik bendradarbiaujančių organizacijų, bet ir platesniu mastu. 
  • Nedidelio masto partnerystės projektas turi būti tarptautinis – jį įgyvendinti turi ne mažiau kaip dvi organizacijos iš skirtingų programos šalių.
  • Projekto veiklos turi būti vykdomos projektą įgyvendinančių organizacijų šalyse (pagrindus pridėtinę vertę taip pat gali būti vykdomos šalyje, kurioje yra Europos Sąjungos institucijos buveinė (Briuselyje, Frankfurte, Liuksemburge, Strasbūre, Hagoje)).

KOKIA TRUKMĖ?

Bendra projekto trukmė gali būti 6–24  mėnesiai.

KĄ DARYTI, SIEKIANT GAUTI PROJEKTO FINANSAVIMĄ?

Pirmiausia būtina susipažinti su „Erasmus+“ programos vadovu, kuriame detaliai aprašyti projektui keliami reikalavimai, finansavimo sąlygos, prioritetinės temos.

Susipažinus su programos vadovu, reikia išsigryninti norimo įgyvendinti projekto idėją, detaliai ją aprašyti elektroninėje paraiškoje ir pateikti iki numatyto termino.

2021 m. projektų paraiškos dėl finansavimo galės būti teikiamos 2 kartus. Su terminais galite susipažinti čia.

Informacija apie paraiškų formas čia.