Ar kada susimąstėme, kiek daug netektume, jei mūsų pasaulyje neliktų muziejų. Neliktų praeities, sukauptų kolekcijų, įdomių pomėgių įprasminimo. Paklausus šio klausimo mokinių, deja, daugelis išgirstume atsakymą: „nežinau“, „man tai neturi reikšmės“, „neįdomu“, „nuobodu“ ir t. t. Kyla klausimas, kodėl jaunam žmogui nepatinka lankytis muziejuose, kodėl ši veikla jiems nepatraukli, ar išvis reali sąjunga tarp muziejaus ir šiuolaikinio jaunimo kultūrinio ugdymo?
Viena parodų kuratorė palygino muziejaus evoliuciją su vinilo plokštelės raida iki aukštų technologijų įrenginių. To įrodymas – puikiai veikianti nuotolinio muziejų lankymo sistema įvairiose socialinėse medijose. Šiuolaikinis jaunimas, kitaip vadinamas skaitmenine karta, tokiomis interaktyviomis komunikacijos priemonėmis gali puikiai naudotis. Bet ar tai tik vienintelis sąlyčio taškas, muziejaus šiuolaikiškumo ir patrauklumo jaunam lankytojui įrodymas?
Bendrumo taškų, jaunimą skatinančių būdų bei metodų domėtis kita kultūra, jos tradicijomis, vertybėmis, kovo mėnesį išvykome ieškoti į Ispaniją, dalyvaujant tarptautiniame „Erasmus+“ projekte „Museumholics“. Klaipėdos Vitės progimnazijos mokiniai su mokytojomis parvežė draugams bei kolegoms naudingos patirties bei konkrečių pavyzdžių, jog muziejų erdvės gali būti įvairios, patrauklios bei naudingos asmeniniam tobulėjimui, vidinei kultūrai, puoselėjant pagarbą kultūrų įvairovei, istorijos ir meno žinių, susijusių su Europos kultūros paveldu, komunikacijos užsienio kalba lavinimui, tarpdalykinei integracijai.
Vienas svarbiausių jauno žmogaus ugdymo aspektų yra tas, kad jis mokymo procese negali būti pasyvus stebėtojas ar klausytojas. Nebegalima vykdyti tradicinio muziejaus komunikavimo, kai informacija pateikiama, o lankytojas ją pasyviai priima. Inovatyvus muziejus turi tapti ta vieta, kur galima identifikuoti problemas, jis privalo padėti jaunam žmogui iškelti klausimus, parodyti galimas alternatyvas, suteikti daugiau informacijos ir leisti pačiam priimti sprendimus. Šį aspektą galima įgyvendinti paprastu metodu, kurį visi projekto dalyviai (Italijos, Rumunijos, Turkijos, Lenkijos, Ispanijos ir Lietuvos) išbandė nuostabiame Granados Alhambra, maurų valdovų rūmų ansamblyje bei Purullenos miestelio etnografiniame muziejuje Cueva La Inmaculada.
Kiekvienas mokinys į minėtus muziejus įėjo turėdamas pakankamai informacijos apie objektus ir gavęs individualią užduotį (pvz., atrasti konkrečią vietą ar objektus su išskirta ornamentika, kurią būtina užfiksuoti skaitmeninėje erdvėje; išsiaiškinti senųjų Purullenos gyventojų gyvenimo ypatumus olose ir pasirinkimo priežastis tokį gyvenimo būdą gyventi XXI amžiuje). Kad mokiniui veikla būtų įdomi ir patraukli, jis turi būti sudomintas pamatyti realybėje tikrą objektą, jiems taip gerai pažįstamą iš skaitmeninių vaizdų pasaulio. Privaloma sąlyga – rezultato aptarimas, analizė, sėkmių bei nesėkmių pasidalijimas, refleksija.
Galima drąsiai tvirtinti, kad pastarųjų muziejų edukaciniai užsiėmimai tikrai nebuvo pasyvus stebėjimas, mokiniai labai aktyviai dalyvavo jiems skirtose veiklose, o susisteminti jų užduočių atsakymai nustebino savo gausumu bei rezultatyvumu. Pastebėtina, kad šios patyriminės veiklos metu mokiniai ugdė ne tik įvairias kompetencijas, bet ir patyrė edukacijos veiklose tarpdalykinę integraciją (informacija, betarpiškai susijusi su tokiomis disciplinomis kaip menas, dailė, istorija, geografija, geologija, matematika, politologija, etnologija ir kt.).
Kitas metodas, ugdantis jaunimo kultūrinį kūrybiškumą, tapatybės formavimo ir stiprinimo procesus, itin sužavėjęs visus projekto dalyvius – tai Purullena IES Ribera del Fardes mokyklos mokinių sukurtas gyvasis ispanų baroko tapytojo Diego Velaskeso paveikslas „Freilinos“. Kurdami gyvąjį muziejaus eksponatą, mokiniai susipažino su dailininko darbais, to laikotarpio istoriniu etapu, karališkos šeimos gyvenimo būdu. Meno išraiškos priemonės (apranga, aukštuomenės elgsena ir kt.), išgyventos bei išjaustos per asmeninę patirtį, neabejotinai sukūrė itin paveikų įspūdį, kurį vėliau mokiniai atkūrė kūrybiniame karpinių koliaže savo komandose.
Norint ugdyti mokinių kultūrines bei socialines kompetencijas, būtina atsižvelgti į konkrečios kartos aspektus. Šiuolaikiniam jaunuoliui reikalinga aktyvi, nuolat besikeičianti bei papildyta atraktyviomis ugdymo priemonėmis atmosfera. Tikriausiai daugiausiai teigiamų emocijų suteikė aktyvus metodas, susijęs su skaitmeninėmis technologijomis, integruojant varžybų elementą. Pirmoji metodo dalis įgyvendinta pasitelkiant internetinį viktorinų įrankį „Kahoot“, kuriame mokiniai ieškojo teisingų atsakymų į klausimus apie projekte dalyvaujančias šalis, jų kultūrą, meną, žmones, istoriją. Šioje veikloje puikiai pasirodė mokinė Chimenė iš Lietuvos. Antroji metodo dalis tęsėsi Purullena miestelyje. Mokiniai pagal žemėlapyje nurodytus punktus turėjo atpažinti ir nustatyti įvairių pasaulio muziejų rastas nuotraukas. Įveikus orientacinę rungtį dalyviai turėjo grįžti į mokyklą bei pateikti komisijai atsakymus. Projekte dalyvavusių mokinių teigimu, šis metodas jiems buvo patraukliausias bei įdomiausias.
Lietuvos tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Museumholics“ komanda tiki, kad muziejai niekuomet nepasens ir neišnyks, jei tik mokėsime ir sugebėsime kartu atrasti ryšį: muziejai su lankytoju, mokytojai su mokiniu, visi kartu tarpusavyje tapdami aktyviais kultūrinio gyvenimo pokyčių nariais. Džiaugiamės dalyvavę projekte, įgiję naujų patirčių, praturtėję edukaciniais metodais, ugdančiais multikultūrines jaunimo kompetencijas.
